Vilniaus tarpukario dailė ir architektūra pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio susidomėjimo tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyniniuose kraštuose (pirmiausia Lenkijoje). Šiandiena vilnietiško modernizmo tema tampa ypač aktuali, kadangi skatina analizuoti 1919–1939 m. Vilniaus ir Vilniaus krašto dailę bei architektūrą kaip bendrą Europos modernizmo istorijos dalį, bei išryškina savitus vietos kultūros modernizacijos bruožus.
Konferencijos tikslas sutelkti įvairių sričių (dailės istorijos ir teorijos, architektūros, paveldo) specialistus ir pabandyti atsakyti į klausimus: ar buvo (koks buvo) vilnietiškas modernizmas? Kokios jo sąsajos su vietos tradicija ir paveldu? Kokios priežastys galėjo lemti vilnietiško modernizmo (ne)susiklostymą? Koks buvo valstybės institucijų ar pavienių asmenų vaidmuo formuojant dailės, architektūros ir paveldosaugos procesus? Keldami šiuos ir kitus klausimus kviečiame apsvarstyti aktualiausius vilnietiško modernizmų sampynų mazgus 1919–1929 m. dailėje, architektūroje ir pavelde.
Organizatorius
Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas
Konferenciją remia
Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos mokslo taryba
Konferencijos partneriai
Lenkijos institutas Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejus
Koordinatorės
Dr. Algė Andriulytė, dr. Rasa Butvilaitė, Edita Povilaitytė-Leliugienė