Vaidutė Ščiglienė

Biografija

Vilniaus dailės akademijos UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros docentė (nuo 2011 m.), menotyrininkė ir kultūros vadybininkė. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė nuo 2005 m.

2004 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė disertaciją „Bajorų kilmės Žemaitijos dailininkai XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje pusėje“ (vadovas prof. dr. A. Butrimas). 1998–2008 m. dirbo Vilniaus dailės akademijos muziejaus pavaduotoja, vėliau vedėja. 2008–2016 m. –  Vilniaus dailės akademijos Mokslo skyriaus vedėja. 2004–2009 m. buvo dailės galerijos „Dalia“ parodų kuratorė. Kviestinė lektorė nuo 1998 m. (Aukštesnioji dizaino mokykla (1998–2002), Verslo ir vadybos akademija (2001–2008), Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas (2014–2015), VDA Kauno fakulteto Humanitarų katedra (2013–2017).

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys: menotyra, kultūros paveldas, kultūros paveldo politika, kultūros paveldo ir kultūrinio turizmo vadyba, kūrybiška vietokūra. Šiomis temomis yra parengusi publikacijų recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir mokslą populiarinančiuose leidiniuose. Dalyvauja mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Kuruoja meno parodas, kultūrinius, meninius ir mokslo projektus.

---

Moksliniai straipsniai

1. Menininkas, epocha ir suvokėjas: atminties vietų paradoksai. Vakarykščio pasaulio atgarsiai. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms. Sud.: M. Matulytė, R. Juzefovičius, R. Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. P. 284–293.
2. Panemunės pilies kaip paveldo objekto ir verčių visumos poveikis aplinkai, siekiant vietovės sinergijos. Studija (kartu su Almonaitytė-Navickienė V., Kuizinienė I., Čepėnaitė A., Daubarytė K.). Kultūros paminklai. T 21. Sud. Juozas Bardauskas. Vilnius: Savastis, 2017, P. 79–111. 
3. In pursuit of the heritage and place synergy: the environmental impact of Panemunė Castle as a heritage property and entirety of values. A study (kartu su Almonaitytė-Navickienė V., Kuizinienė I., Čepėnaitė A., Daubarytė K.). Budownictwo i Architektura. No16 (4) (2017). P.59–DOI:10.24358/Bud-Arch_17_164_05.
4. In pursuit of the heritage and place synergy: the environmental impact of Panemunė Castle as a heritage property and entirety of values. A study (kartu su Almonaitytė-Navickienė V., Kuizinienė I., Čepėnaitė A., Daubarytė K.). Bridging theories, strategies and practices in valuing cultural heritage. Edited by Mara Cerquetti. Macerata, 2017. P. 59–120.
5. Kultūra, menas ir kultūrinis turizmas: ar savaime suprantamos jungtys. Regional Formation and Development Studies. Journal of  Social Sciences. No 3 (23). Klaipėdos universitetas, 2017. P. 162-173.
6. Įpaveldinimo praktika Lietuvoje: ypatumai ir naujos galimybės. Kultūros paminklai. T. 20. Sud. Juozas Bardauskas. Vilnius: Savastis, 2016. P. 3–18.
7. Patrimonialization Paradoxes in Lithuania and Opportunities for Good Practice. How to Asses Built Heritage? Assumptions, Methodologies, Examples of Heritage Assessment Systems. Editor Bogusław Szmygin. Florence–Lublin: ICOMOS, 2015.
8. Kultūrinio turizmo sritys ir jų ypatumai: kūrybingos veiklos modeliai. Vilniaus dailės akademijos darbai. Kn. 72: Kultūros vadyba ir kultūros politika: kūrybingos veiklos modeliai. Sud. Ieva Kuizinienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. P. 141–157.
9. Dvarininkų veikla Telšių kultūrinio gyvenimo kontekste. Vilniaus dailės akademijos darbai. Kn. 47–48: Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrinėjimai. Sud. Rasa Butvilaitė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008. P. 233–242.
10. Paragių dvaro savininkas dailininkas Nikodemas Erazmas Ivanauskas. Papilė. „Versmės“ leidyklos 11-oji serijos monografija. 2–3. Sud. Vida Girininkienė. Vilnius: Versmė, 2006. P. 595–622.
11. Archeologiniai objektai ir XIX–XXI a. meninė kūryba. Baltų menas. Sud. Adomas Butrimas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. 2009. P. 605–659.
12. Archeologiniai objektai ir XIX–XXI a. meninė kūryba / Archeological Objects and Art in the 19th–21th Centuries. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. 2010.
13. Dailininkas Nikodemas Ivanauskas: nuo svajonių iki tikrovės. Vilniaus dailės akademijos darbai. Kn. 31: Istorinė tikrovė ir iliuzija: Lietuvos dvasinės kultūros šaltinių tyrimai. Sud. Dalia Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. P. 105–114.
14. Dvarų kultūros tyrinėjimų problematika XX a. pirmojoje pusėje. Apybraiža apie dailininkę Sofiją Liseckaitę-Plechavičienę. Vilniaus dailės akademijos darbai. Kn. 30: Istorinis naratyvas: problemos ir tyrinėjimai. Sud. Neringa Markauskaitė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. P. 105–114.
15. Juzefo Perkovskio ir Pauliaus Galaunės laiškai. Vilniaus dailės akademijos darbai. Kn. 30: Istorinis naratyvas: problemos ir tyrinėjimai.  Neringa Markauskaitė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. P. 87–103.
16. Džiuginėnų dvaro reginių rekonstrukcija. Vilniaus dailės akademijos darbai. Kn. 27: Vaizdas ir pasakojimas. Ieva Pleikienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002. P. 49–66.
17. Žemaitijos dailininkų bajorų kultūrinė veikla XX a. I pusėje Telšiuose. Menotyra. Sud. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė. Nr. 4 (21). Vilnius, 2000. 27–32.
18. Keletas duomenų Leopoldo Andrijausko kūrybos tyrinėjimams. Vilniaus dailės akademijos darbai. Kn. 15: Modernumas ir tradicija XX amžiaus Lietuvos tapyboje. Sud. Vidmantas Jankauskas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. P.14–20.

---

Taikomieji tyrimai, galimybių studijos

1. 2009-2014 m. EEE finansinio mechanizmo programos LT06 „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ socialinio-ekonominio poveikio vertinimas (kartu su Daubarytė K.). Vilnius, 2017. Prieiga per internetą: http://lrkm.lrv.lt/lt/teisine-informacija/tyrimai-ir-analizes/atlikti-tyrimai-analizes-galimybiu-studijos
2. Galimybių studija. Tarptautinio kultūrinio turizmo maršruto „Žydų kultūros kelias (vaizduojamieji menai): Yjaguda Penas ir jo garsūs mokiniai“ (kartu su Kuizinienė I.). Vilnius Zarasai, 2013. Pristatytas LR Kultūros ministerijoje.                                    

---

Sudaryti ir parengti leidiniai

1. Vilniaus dailės akademijos darbai. Kn. 63: Kultūrinių patirčių vadyba: idėjos, tyrimai, galimybės. Sud.Vaida Ščiglienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011.
2. Albertas Veščiūnas. Sud. ir autorė Vaida Ščiglienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006.
3. Arvydas Ališanka. Sud. ir autorė Vaida Ščiglienė. Vilnius: Artseria, 2007.

---

Parodų katalogai

1. Pirmosios žemaičių meno parodos XX a. pirmojoje pusėje. 5-osios pasaulio žemaičių dailės parodos katalogas. Plungė: Žemaičių dailės muziejus, 2007.
2. Leopoldas Andrijauskas: parodos katalogas. ir autorė Vaida Ščiglienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998.

---

Populiarūs straipsniai

1. Istorinės atminties saugotoja ir kūrėja. Dalia Matulaitė. Sud. D. O. Matulaitė, D. Zovienė. Vilnius: Dailininkų sąjungos leidykla Artseria, 2014.
2. Historie o rzezbach ceramicznych Aldony Jonuškaitė-Šaltenienė. Kwartalnik rzezby. No(66). Centrum Rzezby Polskiej w Oronsku, 2007. P. 10–13.
3. Nuomonių forumas: Nacionalinės atminties aktualizavimas mene. Moderatorė ir dalies teksto autorė Vaida Ščiglienė. Dailė‘ 2013/2. Art. Nr. 62. Danutė Zovienė. Vilnius: Artseria, 2013. P. 111–119.
4. Algirdas Dovydėnas: tarp logikos ir emocijų. Dailė ‘2005/2. Art. Nr. 46. Sud. Danutė Zovienė. Vilnius: Artseria, 2005. P. 48–55.
5. Lietuvos keramika: istorija ir nūdiena. Panevėžio tarptautiniai keramikos simpoziumai. Teorinių konferencijų pranešimų rinkinys. Sud. Jolanta Lebednykienė. Panevėžys: Panevėžio miesto dailės galerija, 2003. P. 65–69.
6. Ona Grigaitė: daugiakalbiai ženklai. Dailė ‘2001/2. Art. Nr. 38. Sud. Danutė Zovienė. Vilnius: Artseria, 2001. P. 74–77.
7. Alberto Veščiūno meno pasaulis. 7meno dienos. 2001. Nr. 20(476). P. 1,6.
8. Laima Matijošaitytė-Martinkienė: kitokia keramika. Dailė ‘2000/2. Art. Nr. 36. Sud. Danutė Zovienė. Vilnius: Artseria, 2000. P. 55–57.
9. Forma ir ažūras. 7 meno dienos. 2000. Nr. 43(452). 7.
10. Keramikos paroda “Quasi”. 7 meno dienos. 2000. Nr. 45(454). P. 7.
11. Tarp žemės ir dangaus. 7 meno dienos. 1999. Nr. 38 (396). P. 9.
12. Antano Žukausko kūryba. 7 meno dienos. 1999. Nr. 10 (368). P. 8.
13. Dailės akademijos muziejaus ateitis. Pokalbis su VDA Rektoriumi A.Šalteniu ir VDA Prorektoriumi menui ir mokslui A.Butrimu. 7 meno dienos. 1999. Nr. 17(378). P. 8.
14. Tarptautinių keramikos simpoziumų patirtis. Dailė ‘1998. Art. Nr. 32. Sud. Danutė Zovienė. Vilnius: Artseria, 1998. P. 34–38.
15. Ar ilgai Panevėžys bus keramikų Meka? Pokalbis su J.Lebednykiene. 7 meno dienos. 1998. Nr. 34(341). P. 8.
16. Sklandančios idėjos. 7 meno dienos. 1998. Nr. 32 (339). P. 8.
17. Nežinoma Leopoldo Andrijausko tapyba. 7 meno dienos. 1998. Nr. 15(322). P. 8.
18. Juodoji keramika vėl atgimsta Randamonių kaime. Lietuvos ryto menų priedas “Mūzų malūnas”.1998. Nr. 33(353). P. 3.
19. Apie amžiaus pabaigą ir pokyčius keramikoje. Kultūros barai. 1995. Nr. 10. P. 35–39.
20. Kurti – vadinasi gyventi . Su Jurijum Tarasovu kalbasi V.Ščiglienė. Krantai. 1995. Sausis, vasaris, kovas. P. 67.
21. Apie rusų galeriją. Krantai. Sausis, vasaris, kovas. P. 67.

---

Straipsniai enciklopedijose, žodynuose

3. Didžiokas Vladas. Lietuvos dailininkų žodynas 1918–1944. T. 3. Sud. L. Šatavičiūtė-Natalevičienė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013.
4. Ona Grigaitė Visuotinė lietuvių enciklopedija. VII (Gorkai-Imermanas). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. P.155.
5. Leopoldas Petras Andrijauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. I (A-Ar). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. P.498.
6. Vladas Didžiokas. Allgemeines Kunstlerlexikon. Vol. 27. Leipzig – Munchen, 2000. P. 207–208.