Stasys Abramauskas (1927–1996)

Stasio Abramausko bibliografija apima 1948–2012 m. laikotarpį. Ją sudaro trys dalys: 1) S. Abramausko parengtos publikacijos, 2) leidiniai, kuriuos jis recenzavo, redagavo arba konsultavo juos rengiant, 3) publikacijos apie jį. Visose dalyse laikomasi chronologinio pozicijų pateikimo principo.

Parengti išsamios, baigtinės bibliografijos nepavyko, nes S. Abramauskas pats šių duomenų sistemingai nerinko ir ne visuose leidiniuose būdavo nurodomos publikacijų autorių pavardės, be to, po S. Abramausko mirties prabėgo beveik 20 metų. Tačiau galima nurodyti kelis stambesnius enciklopedinius leidinius, kuriuose S. Abramausko publikacijos tikrai buvo skelbiamos, ir apytiksliai įsivaizduoti, kiek jų galėjo būti parengta ir paskelbta. Nėra duomenų apie S. Abramausko straipsnius, paskelbtus „Mažojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (t. 1–3, t. 4: Abėcėlinė vardų rodyklė, Vilnius, 1966–1975), nes joje prie straipsnių autoriai nėra nurodyti, nors S. Abramauskas minimas tarp 1 ir 2 tomų publikacijų autorių (t. 1, p. 731; t. 2, p. 954). Apie „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (t. 1–12, t. Papildymai, Vilnius, 1976–1985) paskelbtas publikacijas informaciją pavyko surinkti tik iš dalies. Bibliografijoje pateikiamos publikacijos, paskelbtos 7–13 tomuose, nes S. Abramausko asmeniniame archyve rastas jo paties sudarytas 1981–1986 m. publikacijų sąrašas. Pirmų 6 tomų publikacijos sunkiai identifikuojamos, nes ir šioje enciklopedijoje nėra nurodyti straipsnių autoriai. Remiantis 7–13 tomų tendencijomis, galima numanyti, kad 1–6 tomuose galėjo būti paskelbta 20–30 S. Abramausko paties ar su bendraautoriais parengtų publikacijų visuotinės ir Lietuvos architektūros istorijos klausimais, nes S. Abramauskas minimas tarp 1–2 ir 5–6 tomų autorių (t. 1, p. 632; t. 2, p. 629; t. 5, p. 631; t. 7, p. 628 – 6 ir 7 tomų autorių sąrašas). „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ (t. 1–4, Vilnius, 1985–1988), kurioje taip pat ne prie visų straipsnių nurodyti autoriai, kaip galima spręsti iš minėto S. Abramausko 1981–1986 m. publikacijų sąrašo, jis paskelbė vieną straipsnį 1 tomui („Alumnato rūmai“) ir ne mažiau nei aštuonis straipsnius 2 ir 3 tomams („Lyda“ ir kt.). Dalis enciklopedinių straipsnių galėjo būti išversta ir perspausdinta rusiškoje Lietuvos enciklopedijoje (Литва. Kраткая энциклопедия, Вильнюс, 1989). Vadinasi, sovietmečiu Lietuvoje išleistose vien lietuviškose enciklopedijose S. Abramauskas galėjo būti paskelbęs apie 100 straipsnių. Šiame bibliografijos sąraše skelbiama tik kiek daugiau nei pusė enciklopedinių publikacijų, kurių autorystė identifikuota. Taigi, galima teigti, kad 1948–2000 m. iš viso buvo paskelbta daugiau kaip 240 S. Abramausko publikacijų.

Bibliografiją rengė Vytautas Abramauskas, Rasa Abramauskienė, Gintautas Striška, Laima Kunickytė ir Vydas Dolinskas. Konsultuotasi su dr. Kaziu Napaleonu Kitkausku. Bibliografijos rengėjams talkino ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vadovybės informacijos skyriaus vedėja Virgilija Beganskaitė bei kitos šio skyriaus specialistės.

Bibliografija surinkta profesoriaus Stasio Abramausko (1927–1996) gimimo 85 metų sukakčiai skirtai knygai „Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a.“, kurią 2012 m. išleido Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

---

I. Publikacijos

1948

1. „Lauryno Stokos-Gucevičiaus 150 metų mirties sukaktis“, in: Tarybų Lietuva, 1948-12-12.

1952

2. „Dėl dėstymo lygio pakėlimo architektūros pagrindų katedroje“, bendraaut. H. Zvolinskas, in: Už tarybinį mokslą, 1952-11-14.

1953

3. „Rūpestingiau tvarkyti Kauno Senamiestį“, in: Kauno tiesa, 1953-12-09.

1955

4. „Nubausti brokdarius iš Palemono plytinės“ [apie tai, kad Palemono plytinė gamino nekokybiškas plytas Kauno piliai restauruoti], in: Kauno tiesa, 1955-05-18, p. 3.

1956

5. „Apibendrinami nacionalinės architektūros tyrimo klausimai“ [Kauno politechnikos instituto VI moksl.-techn. konferencijoje], in: Už tarybinį mokslą, 1956-04-30.

1957

6. „Архитектурный ансамбль в Титувенай“, соавт. Г. Зволинскас, in: Архитектурное наследство, т. 8, Москва, 1957, с. 49–56.

7. „Tytuvėnų architektūrinis ansamblis“, in: Tiesa, 1957-03-14.

8. „Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis Vilniuje“, in: Tiesa, 1957-04-18.

9. „Rotušės aikštė“, in: Komjaunimo tiesa, 1957-05-31.

10. „Pribrendęs reikalas“ [apie būtinybę Kauno miestą pritaikyti turizmo reikmėms], bendraaut. B. Janavičius, P. Juozapavičius, J. Jurkūnas, in: Kauno tiesa, 1957-07-28, p. 2.

11. „Pažaislio architektūrinis ansamblis“, in: Kauno tiesa, 1957-11-20.

12. „Raudondvario pilis“, in: Kauno tiesa, 1957-12-25; Komjaunimo tiesa, 1957-12-25.

1958

13. „Perkūno namas“, in: Kauno tiesa, 1958-01-12.

14. „Architektūros paminklas“ [apie Šv. Jurgio bažnyčią Kaune ir buvusio vienuolyno pastatus], in: Kauno tiesa, 1958-05-30.

15. „Kauno bazilika“, in: Kauno tiesa, 1958-06-13.

16. „Trejybės ansamblis“, in: Kauno tiesa, 1958-07-09.

17. „Tarptautinis architektų kongresas“, in: Kauno tiesa, 1958-08-01.

18. „Tarptautiniame architektų kongrese. Iš dalyvio bloknoto [Maskva]“, in: Kauno tiesa, 1958-08-09; 1958-08-10.

19. „Kas dar pasakytina apie ežerų kraštą“ [rec. kn. Juknevičius D. Zarasai – ežerų kraštas, Vilnius, 1957], in: Literatūra ir menas, 1958-06-14.

20. „Knyga apie lietuvių liaudies architektūrą“ [rec. kn. Lietuvių liaudies menas. Architektūra, kn. 1, Vilnius, 1957], in: Pergalė, 1958, Nr. 3, p. 179–182.

21. „Plytų dydžiai XIV–XV a. Lietuvos architektūros paminkluose“, in: Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis, t. 1, 1958, p. 31–37.

22. „Pažaislio architektūrinis ansamblis“, in: Tiesa, 1958-01-05.

23. „Raudondvario pilis“, in: Socialistiniu keliu, 1958-01-08.

1959

24. „Architektūrinių kadrų ruošimo uždaviniai“ [apie Maskvoje vykusį pasitarimą dėl architektų mokymo reformos], in: Kauno tiesa, 1959-08-18.

25. „Senosios statybos retas pavyzdys“ [Raudondvario pilis], in: Kauno tiesa, 1959-12-03.

26. „Senieji Kauno herbai ir antspaudai“, in: Kauno tiesa, 1959-12-13.

27. „Ateities miestas“ [fantastinis pasakojimas apie didmiestį XXI a viduryje], in: Mokslas ir gyvenimas, 1959, Nr. 12, p. 27–30.

28. „Kodėl neatstatoma Kauno pilis, kokia ji buvo senovėje“ [apie Kauno pilies istoriją, archeologinę medžiagą, kuri neleidžia visiškai atstatyti pilies], in: Literatūra ir menas, 1959-06-20, p. 4.

1960

29. „Architektūros istorijos paminklų apsaugos ir restauracijos leidiniai bei straipsniai“ [1958–1959 m. bibliografijos apžvalga], in: Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis, t. 2, 1960, p. 139–154.

30. „Kauno pilies ir „Perkūno namų“ nepaskelbti XIX a. piešiniai“, in: Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis, t. 2, 1960, p. 125–128.

31. „Mūsų darbo perspektyvos“, in: Už tarybinį mokslą, 1960-03-03, Nr. 9.

32. „Įžymaus tarybinio mokslininko B. P. Michailovo paskaita Statybos fakultete“, in: Už tarybinį mokslą, 1960-03-24, Nr. 12.

33. „Būsimosioms kartoms išsaugoti“, in: Kauno tiesa, 1960-10-20.

34. „Tūkstantmetinių tradicijų menas (Meksikos meno parodoje apsilankius)“, in: Kauno tiesa, 1960-10-29.

35. „Architektūros paminklų restauravimo darbų dešimtmetis“, in: Kauno tiesa, 1960-11-19.

1962

36. „Atvyksta svečiai iš Balstogės“, in: Kauno tiesa, 1962-04-15.

37. „Statybos fakultetas“, in: Už tarybinį mokslą, 1962-04-17.

38. „Senamiesčio jaunystė“ [apie Kauno Senamiesčio rekonstravimo projektą], in: Kauno tiesa, 1962-12-20.

39. „О некоторых вопросах развития каменных конструкций в Литве в XV–XVI веках“, in: Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Statyba ir architektūra, t. 1, 1962, p. 219–231.

40. „Apie kai kuriuos XV–XVI amžių mūro konstrukcijų Lietuvoje raidos klausimus. Reziumė“, in: Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Statyba ir architektūra, t. 1, 1962, p. 231–233.

1963

41. „Reikšmingas įnašas į istorijos mokslą“ [rec. kn. Jurginis J. Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje, Vilnius, 1962], in: Pergalė, 1963, Nr. 11, p. 171–174.

42. „Architektūrinės minties aukštumose“ [apie brazilų architekto O. Nimejerio (Niemeyer) kūrybą], in: Literatūra ir menas, 1963-08-24.

43. „Svečiuose – Varšuvos profesorius“ [trumpai apie Varšuvos aukštosios politechnikos mokyklos profesoriaus, technikos mokslų daktaro A. Dyževskio (Dyżewski) apsilankymą Kauno politechnikos institute], in: Už tarybinį mokslą, 1963-10-03, p. 1.

44. „К вопросу генезица крепостных сооружений типа кастель в Литве (на примере замка Медининкай)“, in: Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Statyba ir architektūra, t. 3, Nr. 3, 1963, p. 73–103.

45. „Gardinių pilių Lietuvoje genezės klausimu (Medininkų pavyzdžiu). Santrauka“, in: Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Statyba ir architektūra, t. 3, Nr. 3, 1963, p. 104–107.

1964

46. „Istoriniai ir kultūros paminklai bus sutvarkyti“ [apie tarprespublikinį pasitarimą Kaliningrade naujai rengiamam Kaliningrado m. centro užstatymo ir rekonstrukcijos projektui apsvarstyti, 1964 m. kovo 26–28 d.], in: Pergalė, 1964, Nr. 5, p. 189.

47. „Iš Lietuvos inžinerijos istorijos“, in: Už tarybinį mokslą, 1964-06-11, p. 2–3.

1965

48. „Statybos kadrų ugdytojas“ [Kauno politechnikos instituto Statybinių medžiagų katedros vedėjo S. Česnulevičiaus gimimo 60-osioms metinėms], bendraaut. B. Ziberkas, in: Mokslas ir technika, 1965, Nr. 3, p. 18.

49. „Enkingeris M.“; „Getkantas F.“; „Hozijus U.“ ir kt., in: Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 1, Vilnius, 1965, p. 573, 651.

50. „Inžinieriai“, in: Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 1, Vilnius, 1965, p. 666–667.

51. Развитие каменного строительства в Литве в XIII–XVI веках. Автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата архитектуры, Каунас, 1965.

52. Развитие каменного строительства в Литве в XIII–XVI веках. Диссертация на соискание ученой степени кандидата архитектуры, Каунас, 1965.

1966

53. „Arkos ir skliautai antikinėje graikų architektūroje. Iš architektūros istorijos“, in: Statyba ir architektūra, 1966, Nr. 1, p. 24–25.

54. „Atidengti įspūdingi statybos ir meno paminklai Karijoje [Turkija]. Iš architektūros istorijos“, in: Statyba ir architektūra, 1966, Nr. 4, p. 21.

55. „Apie architektūros specialistų ruošimą. Artėjant Tarybų Lietuvos architektų VI suvažiavimui“ [str. autoriai reiškia mintis, kurios prieštarauja dr. E. Budreikos nuomonei dėl architektų parengimo bazės, pareikštai str. „Kai kurios architektų darbo problemos“, in: Komunistas, 1966, Nr. 2], bendraaut. A. Lukošaitis, in: Komunistas, 1966, Nr. 4, p. 73–75.

56. „Renesanso ir humanizmo problemos“ [rec. kn. Jurginis J. Renesansas ir humanizmas Lietuvoje, Vilnius, 1965], in: Pergalė, 1966, Nr. 8, p. 170–173.

57. „Architektas ir pedagogas“ [doc. A. Lukošaičio gimimo 60-osioms metinėms], in: Už tarybinį mokslą, 1966-09-22, p. 1; Statyba ir architektūra, 1966, Nr. 10, p. 31.

58. „Lietuvos architektams – pirmosios premijos“ [apie Kauno politechnikos instituto auklėtinių apdovanojimą Visasąjunginėje diplomantų projektų apžiūroje-parodoje Kijeve], in: Literatūra ir menas, 1966-12-10.

59. Kauno architektūra [informacinis leidinys turistams], Vilnius, 1966 [lietuvių ir rusų kalbomis].

1967

60. „Istorinis architektūros palikimas ir dabartis“ [pranešimo tekstas IX Tarptautinės architektų asociacijos kongrese Prahoje; pavadinimas verstas iš rusų kalbos – V. A.], in: Statyba ir architektūra, 1967, Nr. 12.

61. „Architektai – į Prahą“ [IX Tarptautinis architektų kongresas], in: Kūrybinė savaitė [dienraščio Kauno tiesa priedas], 1967-07-01.

62. „Žmogus ir aplinka. Įspūdžiai iš IX pasaulinio Tarptautinės architektų sąjungos kongreso Prahoje“, in: Kūrybinė savaitė [dienraščio Kauno tiesa priedas], 1967-09-02.

1968

63. Kaunas [informacinis leidinys turistams], bendraaut. V. Černeckis, A. Gulbinskienė, Vilnius, 1968 („Architektūros paminklai“, p. 126–186).

64. „Kūrybingi metai. Architektui J. Perui – 65 metai“, in: Kauno tiesa, 1968-05-12, p. 4.

65. „Visada kūrybingas, visada ieškantis“ [architekto V. Landsbergio-Žemkalnio 75-osioms metinėms], in: Kultūros barai, 1968, Nr. 5, p. 44–47.

66. „Pagalba ar skriauda“ [laiškas redakcijai dėl aludės projektavimo Bokšto kalno bastione Vilniuje], bendraaut. J. Baršauskas, R. Batūra, in: Tiesa, 1968-09-08.

1969

67. „Gyvenimas, skirtas architektūrai. Architektui V. Zubovui – 60 metų“, in: Kauno tiesa, 1969-12-09, p. 3.

1970

68. „Историко-архитектурные исследования древней части города Тракай и проектные предложения по его реконструкции“, bendraaut. S. Mikulionis, in: Statyba ir architektūra. XX jubiliejinės Lietuvos respublikinės mokslinėstechninės konferencijos, skirtos V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms, medžiaga, Kaunas, 1970, p. 53–54.

69. „К вопросу „чистоты“ архитектурного стиля в литовской медиевистике“, in: Statyba ir architektūra. XX jubiliejinės Lietuvos respublikinės mokslinės-techninės konferencijos, skirtos V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms, medžiaga, Kaunas, 1970, p. 5–6.

1971

70. „Trakų miesto ir jo gynybinės sistemos susidarymo bruožai“, bendraaut. S. Mikulionis, in: Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Statyba ir architektūra, t. 11: Architektūra ir miestų statyba, Nr. 1, 1971, p. 67–86.

71. „Reikšmingas mokslo veikalas“ [rec. kn. Lietuvos pilys, Vilnius, 1971], in: Gimtasis kraštas, 1971-08-19, Nr. 34, p. 3.

72. „Trakų miesto ir jo gynybinės sistemos susidarymo bruožai“, bendraaut. S. Mikulionis, in: Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Statyba ir architektūra, t. 11: Architektūra ir miestų statyba, Nr. 1, 1971, p. 67–86.

1972

73. „Architektūros mokslai Lietuvoje“, in: Statyba ir architektūra, 1972, Nr. 7, p. 30–31.

74. „Apie viduramžių Kauną“ [atsakas į J. Baršausko str. „Viduramžių Kaunas – miestas tvirtovė“, in: Statyba ir architektūra, 1972, Nr. 4], in: Literatūra ir menas, 1972-09-02, p. 10.

1973

75. „Architekto V. Žemkalnio kūrybą apžvelgiant“, in: Statyba ir architektūra, 1973, Nr. 3, p. 9–11.

76. „Giliai įspausti pėdsakai. Svečiuose pas architektą V. Landsbergį-Žemkalnį“, in: Literatūra ir menas, 1973-03-24, p. 11.

77. „Paveikslų galerijos požemių mūrai“, bendraaut. N. Kitkauskas, in: Mokslas ir gyvenimas, 1973, Nr. 11, p. 24–27.

78. „Trakų pusiasalio pilies statybos raida naujų tyrimų šviesoje“, bendraaut. S. Mikulionis, in: Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Statyba ir architektūra, t. 12: Architektūra ir miestų statyba, Nr. 2, 1973, p. 73–104.

79. „Lietuvos pilys“, Vilnius, 1971“ [recenzija], in: Lietuvos istorijos metraštis. 1972 metai, Vilnius, 1973, p. 187–190.

1974

80. „Daug nusipelnęs mūsų architektūrai. M. Songailos 100-osioms gimimo metinėms“, in: Kultūros barai, 1974, Nr. 8, p. 64–66.

81. „Iš architektūros dėstymo Lietuvoje istorijos“, in: Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Statyba ir architektūra, t. 13: Architektūra ir miestų statyba, Nr. 3, 1974, p. 65–90.

82. „XIV–XVII a. naudotų Lietuvos architektūroje matų vienetų bei modulio klausimu“, bendraaut. N. Kitkauskas, in: Konferencijos Respublikos technikos mokslų plėtojimo ir jų rezultatų panaudojimo klausimais pakvietimas-programa (Vilniaus sekcija, 1974 m. sausio 28 – vasario 1 d.), Vilnius, 1974, p. 10.

83. „Zur Entstehung und Entwicklung der Massivbauweise in Litauen bis zum letzten Viertel des 14. Jahrhunderts“, in: Wissenshaftliche Zeitschrift der Hochschule fur Architektur und Bauwesen Weimar, Weimar, 1974, H. 3/4, S. 341–345.

1975

84. Mokslinės praktinės konferencijos „Nūdienos ir senojo Kauno architektūros problemos“ medžiaga (pranešimų tezės ir diskusijų santrauka). Kauno miesto išvadavimo trisdešimtmečiui paminėti skirta konferencija įvyko 1974 m. spalio 29–30 d., Kaunas, 1975 (kalba p. 61–63).

85. „Galilėjaus mokinys Jonas Lietuvis“ [apie XVII a. Padujos universitetą ir jame studijavusį Joną Stanislovą Sapiegą], in: Mokslas ir gyvenimas, 1975, Nr. 1, p. 35–37.

86. „Nauji išaiškinti faktai apie buvusios Vilniaus Katedros (dabartinės Paveikslų galerijos) architektūros raidą“, bendraaut. N. Kitkauskas, in: Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Statyba ir architektūra, t. 14: Architektūra ir miestų statyba, Nr. 4, 1975, p. 83–108.

1977

87. „Architektūros stiliai“, in: Mokslas ir gyvenimas, 1977, Nr. 12, p. 10–13.

88. „Diskusijos“ (iš magnetofoninio įrašo) [apie architektų, restauruotojų rengimą aukštosiose mokyklose], in: Kultūros paminklų tyrimo ir restauravimo problemos. Konferencijos medžiaga, Vilnius, 1977, p. 117–118.

1978

89. „Antikinė graikų architektūra“, in: Mokslas ir gyvenimas, 1978, Nr. 1, p. 8–11.

90. „Architektūra – statybos menas“, in: Inžinerija, 1978-03-22, Nr. 8–9, p. 3.

91. „Mūsų klasicizmo architektūros kūrėjas“ [apie architektą L. Stuoką-Gucevičių], in: Kultūros barai, 1978, Nr. 9, p. 58–62.

92. „Mūsų pilys“ [apie kn.: Mikulionis S. Trakų salos pilis, Vilnius, 1978, ir Pinkus S. Raudonės pilis, Vilnius, 1978], in: Naujos knygos, 1978, Nr. 5, p. 37.

1979

93. „30 metų, pašvęstų architektūrai, meninei kūrybai“ [architekto A. Keturkos gimimo 60-osioms metinėms], in: Inžinerija, 1979-03-28, Nr. 11, p. 1.

94. „30 metų, pašvęstų architektūros mokslui ir kūrybai“ [architekto A. Keturkos gimimo 60-osioms metinėms], in: Statyba ir architektūra, 1979, Nr. 7, p. 14–15.

95. „Viduramžių architektūros raida Pabaltijy“, in: Mokslas ir gyvenimas, 1979, Nr. 3, p. 31–32.

96. „Architektūros ansamblio raida“ [apie Vilniaus universiteto pastatų ansamblį], in: Kultūros barai, 1979, Nr. 7, p. 65–68.

1980

97. „Mūsų krašto grožiui“ [pristatomas Vilniaus inžinerinio statybos instituto Architektūros fakultetas būsimiesiems architektūros specialybės studentams], in: Inžinerija, 1980-01-30, Nr. 4–5, p. 4.

98. „Šiuolaikinės architektūros kūrėjas ir dėstytojas“ [Architektūros katedros docento V. Dičiaus gimimo 50-osioms metinėms paminėti], in: Inžinerija, 1980-06-04, Nr. 19, p. 2.

99. „Architektas ir pedagogas“ [Architektūros katedros docento V. Dičiaus gimimo 50-osioms metinėms paminėti], in: Statyba ir architektūra, 1980, Nr. 8, p. 8–9.

1981

100. „Architektūra vakar, šiandien, rytoj“, in: Inžinerija, 1981-01-30, Nr. 2–3, p. 2.

101. „Kryžkelėje“ [diskusija apie Lietuvos šiuolaikinės architektūros kryptis], parengė V. Braziūnas, bendraaut. J. Vanagas, J. Minkevičius ir kt., in: Literatūra ir menas, 1981-07-25, p. 3–5.

102. „Lombardijos mokykla“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 7, Vilnius, 1981, p. 104.

103. „Loza Stanislavas Bartlomėjus“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 7, Vilnius, 1981, p. 122.

104. „Lukošaitis Adolfas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 7, Vilnius, 1981, p. 130.

105. „Malborkas (Marienburgas)“ [bendraaut.], in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 7, Vilnius, 1981, p. 204.

106. „Mansarda“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 7, Vilnius, 1981, p. 231.

107. „Medininkai“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 7, Vilnius, 1981, p. 360.

108. „Medininkų pilis“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 7, Vilnius, 1981, p. 360.

109. „Merovingų menas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 7, Vilnius, 1981, p. 418.

110. „Modernizmas“ [bendraaut.], in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 7, Vilnius, 1981, p. 554.

111. „Monopteris“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 7, Vilnius, 1981, p. 611.

1982

112. „Krašto grožiui“ [apie architekto specialybę], in: Inžinerija, 1982-01-29, Nr. 3–4, p. 4.

113. „Polockas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 9, Vilnius, 1982, p. 98–99.

114. „Pompėja“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 9, Vilnius, 1982, p. 102.

115. „Portalas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 9, Vilnius, 1982, p. 115.

116. „Portugalija. Architektūra“ [bendraaut.], in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 9, Vilnius, 1982, p. 124–125.

117. „Potsdamas“ [bendraaut.], in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 9, Vilnius, 1982, p. 133–134.

118. „Prancūzija. Architektūra“ [bendraaut.], in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 9, Vilnius, 1982, p. 168–170.

119. „Presbiterija“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 9, Vilnius, 1982, p. 194.

120. „Raudondvario pilis“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 9, Vilnius, 1982, p. 337.

121. „Romaninis stilius, romanika“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 9, Vilnius, 1982, p. 485–486.

122. „Architektūra – statybos menas“, in: Inžinerija, 1982-02-18, Nr. 3–4 (483–484), p. 3.

1983

123. „Secesija“ [bendraaut.], in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 10, Vilnius, 1983, p. 70.

124. „Stilius“ (De Stijl)“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 10, Vilnius, 1983, p. 418.

125. „Stilobatas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 10, Vilnius, 1983, p. 418.

126. „Stoja“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 10, Vilnius, 1983, p. 423.

127. „Šventykla“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 11, Vilnius, 1983, p. 38–39.

128. „Teatras“ [bendraaut.], in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 11, Vilnius, 1983, p. 220–221.

129. „Tektonika“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 11, Vilnius, 1983, p. 246.

130. „Timpanas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 11, Vilnius, 1983, p. 314.

131. „Tiudorų stilius“ [bendraaut.], in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 11, Vilnius, 1983, p. 330.

132. „Toskaninis orderis“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 11, Vilnius, 1983, p. 361.

133. „Triforijus“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 11, Vilnius, 1983, p. 396.

134. „Trompas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 11, Vilnius, 1983, p. 413.

1984

135. „Naujas XIII a. šaltinis apie baltus“ [apie „Dublino trinitorių koledžo kodekse“ Airijoje rastą 10 lapų rankraštį „Pasaulio aprašymo pradžia“ su iš lotynų kalbos E. Ulčinaitės verstu rankraščio tekstu], in: Kultūros barai, 1984, Nr. 6, p. 62–64.

136. „Skaudi netektis“ [prof. architektui V. Šeštokui atminti], in: Literatūra ir menas, 1984-12-01, p. 15.

137. „Vazaris Džordžas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 12, Vilnius, 1984, p. 115.

138. „Van de Veldė Henris“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 12, Vilnius, 1984, p. 134.

139. „Verneris Jurgis“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 12, Vilnius, 1984, p. 175.

140. „Vestibiulis“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 12, Vilnius, 1984, p. 189.

141. „Vilniaus universitetas. Architektūra“ [bendraaut.], in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 12, Vilnius, 1984, p. 268–269.

142. „Vinjola Džakomas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 12, Vilnius, 1984, p. 284.

143. „Vitražas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 12, Vilnius, 1984, p. 323–324.

144. „Zakristija“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 12, Vilnius, 1984, p. 416.

145. „Zopfas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 12, Vilnius, 1984 [atiduota spaudai, bet nepublikuota].

1985

146. „Mokykla, su kuria bendradarbiaujame. 125 metai specialistų rengimo tradicijoms“ [apie bendradarbiavimą su Veimaro aukštąja architektūros ir statybos mokykla], in: Inžinerija, 1985-09-26, Nr. 28, p. 1.

147. „Istorija – faktai, datos. 125 metai specialistų rengimo tradicijoms“ [apie Veimaro aukštąją architektūros ir statybos mokyklą], in: Inžinerija, 1985-10-03, Nr. 29, p. 2.

148. „Kaip kūrėsi Vilnius“, in: Kolūkiečių kalendorius, 1985, p. 83–85.

149. Straipsnis „Kaip kūrėsi Vilnius“ buvo išverstas į lenkų kalbą ir, autoriui sutikus su teksto pakeitimais, turėjo būti skelbiamas Lenkijoje, in: Biuletyn historii sztuki [atiduota spaudai].

150. „Chasuno kultūra“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 113.

151. „Čaitja“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 122.

152. „Direktorijos stilius“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 148.

153. „Egikranionas“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 163.

154. „Elžbietos stilius“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 172.

155. „Frondibola“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 193.

156. „Gutos“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 225.

157. „Lietuvos TSR. Architektūra“ [bendraaut.], in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 393–395.

158. „Liudviko XIV stilius“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 406.

159. „Liudviko XV stilius“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 406.

160. „Liudviko XVI stilius“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 406–407.

161. „Perpendikuliarinis stilius“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 501.

162. „Sikara“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. Papildymai, Vilnius, 1985, p. 567.

163. „Alumnato rūmai“, in: Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 1, Vilnius, 1985, p. 53–54.

164. „Ne vien tik menas“, in: Inžinerija, 1985-02-13, Nr. 4–5 (690–691), p. 4.

1986

165. „Internacionalinių ryšių plėtimas“ [apie Architektūros fakulteto studentų apsilankymą Odesos inžineriniame statybos institute], in: Inžinerija, 1986-04-03, Nr. 12–13, p. 3.

166. „Miestas vertas muziejaus“ [bendras laiškas, kuriame siūloma įsteigti Vilniaus miesto muziejų], bendraaut. R. Rimantienė, R. Batūra, V. Daugudis, V. Milius, A. Tautavičius, in: Vakarinės naujienos, 1986-09-19, p. 2.

167. „VISI studentai architektai – Stambulo tarptautinio konkurso ir parodos dalyviai“, in: Inžinerija, 1986-12-18, Nr. 39–40, p. 2.

168. „Architektas šiandien ir rytoj“, kalbėjosi R. Alekna, in: Komjaunimo tiesa, 1986-12-31, p. 2.

169. „Lyda“, in: Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 2, Vilnius, 1986, p. 539.

1987

170. „Kauno antroji pilis“, in: Lietuvos architektūros istorija, t. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, Vilnius, 1987, p. 95–96.

171. „Gardino pilis“, in: Lietuvos architektūros istorija, t. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, Vilnius, 1987, p. 98–99.

172. „Seniausia Lietuvoje žinoma freska“ [apie Vilniaus paveikslų galerijoje rastą seniausią Lietuvos tapybos pavyzdį], in: Gimtasis kraštas, 1987-12-24–31, p. 1.

1988

173. „Seniausia Lietuvoje žinoma freska – Europos specialistų dėmesio centre“, in: Inžinerija, 1988-01-08, Nr. 1–2, p. 4.

174. „Statybos menas“, in: Inžinerija, 1988-02-12, Nr. 5–6, p. 2–4.

175. „Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui – 95-eri“, in: Gimtasis kraštas, 1988-03-31–04-06, p. 8.

1989

176. „Apie ankstyvąjį Vilnių“ [rec. kn. Kitkauskas N. Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra, Vilnius, 1989], in: Vilniaus balsas, 1989-09-18–25.

177. „Apie Vilnių prieš 50 metų“, parengė D. Blažytė, bendraaut. I. Šimelionis, R. Žepkaitė, A. Piliponis, in: Vakarinės naujienos, 1989-10-10, p. 10.

178. „Įžymaus istoriko atminimui“ [T. Narbuto mirties 125-osioms metinėms], in: Vakarinės naujienos, 1989-11-23.

179. „Tu ne visai toks lietuvis…, bet mes tave išauklėsim, ir tau atsivers durys į visą pasaulį“, „V. N.“ Korespondentės I. Tiškutės pokalbis su architektūros istoriku S. Abramausku, bet ne vien apie architektūrą, in: Vakarinės naujienos, 1989-11-24, p. 13.

1990

180. [Įžanginis straipsnis], in: Lietuvos bažnyčios XVI–XVIII a., R. Paknys [ir kt.], Vilnius, 1990.

181. „Zur Genesis der spätgotishen Wandmalerei in der litauschen Architektur. Zu einer wiederentdeckten Wandmalerei im Dom zu Vilnius“, in: Kunst im Ostseeraum. Mittelalterliche Architektur und ihre Rezeption, Greifswald, 1990, S. 126–130.

1991

182. „Lietuvos architektūros istorijos tyrinėtojas“ [apie dr. N. Kitkausko tyrinėjimo darbus], in: Kultūros barai, 1991, Nr. 1, p. 47–49.

183. „Gotikinės sieninės tapybos Lietuvos architektūroje ištakų klausimai. Tiriant Vilniaus Arkikatedros kriptoje aptiktos freskos dalį“, in: Nepriklausoma Lietuva, 1991-11-27, Nr. 13, p. 7.

1992

184. „Architektūros fakultetas“, in: Inžinerija, 1992-03-19, Nr. 7–8, p. 3.

185. „Architektūros ir statybos mokyklos Lietuvoje“, in: Statyba ir architektūra, 1992, Nr. 5, p. 5–6.

186. „Architektūros ir statybos mokyklos pradžia Lietuvoje“, in: Inžinerija, 1992-04-21, Nr. 10–11, p. 4; 1992-05-11, Nr. 12–13, p. 2; Nepriklausoma Lietuva, 1992-12-02, Nr. 48, p. 1–2.

1994

187. „Lietuvos barokinių bažnyčių interjerų sąsajos su barokine liturgika“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos XVI suvažiavimo pranešimų tezės, Kaunas, 1994, p. 136–139.

188. „XVII–XVIII a. barokinių Lietuvos bažnyčių interjerų savitumo problematika“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos XVI suvažiavimo pranešimų tezės, Kaunas, 1994, p. 187.

1995

189. „Parodęs mums dingusį Vilnių“ [apie dailėtyrininką, architektūrologą V. Drėmą], in: Kultūros barai, 1995, Nr. 2, p. 15–17 [In memoriam].

190. „Historik sztuki W. Drema“, in: Biuletyn historii sztuki [atiduota spaudai].

191. „Kokia bus Vytauto Didžiojo gimnazija?“ [atsakas į str. „Atkuriama Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija“, in: Lietuvos aidas, 1995-09-01], in: Lietuvos aidas, 1995-09-07, p. 17.

1997

192. „Iš architektūros dėstymo Lietuvoje istorijos“, in: Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Architektūros fakultetas, Vilnius, 1997, p. 8–10.

193. „Architektūros katedra“, bendraaut. L. Ziberkas, in: Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Architektūros fakultetas, Vilnius, 1997, p. 11–23.

2000

194. „Apie Vilniaus kūrimosi pradžią“ [pateikiamas 1984 m. nepublikuotas straipsnis su vyr. redaktoriaus B. Savukyno komentaru], in: Kultūros barai, 2000, Nr. 10, p. 81–83.

2012

195. Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2012.

---

II. Stasio Abramausko recenzuoti , konsultuoti ir redaguoti darbai

1958, 1960

1. Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis, Vilnius, t. 1, 1958; t. 2, 1960.

2. 1-osios mokslinės metodinės konferencijos Pabaltijo tarybinių respublikų architektūros paminklų restauravimo klausimais medžiaga, Vilnius, 1959-06-18–20, 1960 [mokslinis redaktorius].

1973

3. 10 interviu su būsimaisiais inžinieriais. Skirta abiturientams, Vilnius, 1973 [atsakingasis redaktorius].

1976–1985

4. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 1–12, Papildymai, Vilnius, 1976–1985 [mokslinis konsultantas].

1981

5. V. Daugudžio monografijos Senoji medinė statyba Lietuvoje recenzija [knyga tokiu pačiu pavadinimu išleista 1982 m.].

1982

6. V. Zubovo monografijos Tomas Žebrauskas ir jo mokiniai recenzija [knyga tokiu pačiu pavadinimu išleista 1986 m.].

7. K. Šešelgio knygos Urbanistikos istorija nuo renesanso iki klasicizmo paskutinio leidimo recenzija [knyga Nuo viduramžių iki klasicizmo. Medžiaga urbanistikos istorijos kursui išleista 1983 m.].

8. A. Spelskio mokslinės publikacijos „Miesto savitų bruožų išryškinimas ir jų savitumo problema“ recenzija [atiduota spaudai leidinyje Lietuvos TSR architektūros klausimai].

9. O. V. Orelskio disertacijos Gorkio miestų aglomeracijos architektūra 20–30 metais (Gorkio, Balachnos ir Dzeržinskio pavyzdžiu) recenzija, Maskva, 1982.

10. R. Buivydo disertacijos Monumentalios dekoratyvinės plastikos ir interjero architektūros šiuolaikinės problemos recenzija, Leningradas, 1982.

11. J. V. Čanturijos disertacijos Istoriniai-urbanistiniai kompleksai vidutinių ir mažųjų Baltarusijos miestų centruose (kultūrinio palikimo įsisavinimo aspektu) recenzija, Minskas, 1982.

1983

12. A. Miškinio publikacijos „Vilniaus m. urbanistinė raida“ recenzija, Vilnius, 1983.

13. N. Kitkausko publikacijos „Vilniaus katedra ir jos meninės vertybės“ recenzija, Vilnius, 1983.

14. Leidinio-albumo Atgimę paminklai (sudarytojai R. Kaminskas ir M. Sakalauskas) recenzija, Vilnius, 1983 [knyga tokiu pačiu pavadinimu išleista 1984 m.].

1985–1988

15. Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 1–4, Vilnius, 1985–1988 [mokslinis bendradarbis].

1986

16. V. Drėmos monografijos Šv. Onos bažnyčios Vilniuje architektūra recenzija [knyga pavadinimu Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782–1801 metais išleista 1991 m.].

1987

17. Knygos Lietuvos architektūros istorija nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, t. 1, recenzija, Vilnius, 1987 [knyga pavadinimu Lietuvos architektūros istorija, t. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio išleista 1988 m.].

1991

18. Ovsianikovas J. Pasakojimai apie architektūrą, vertė G. Svetikaitė, Kaunas, 1991 [vertimo recenzentas].

1995

19. Knygos Lietuvos architektūros istorija, t. 3, recenzija, Kaunas, 1995 [knyga pavadinimu Lietuvos architektūros istorija, t. 3: Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. išleista 2000 m.].

---

III. Literatūra apie Stasį Abramauską ir jo mokslinius darbus

1949

1. Tari H. „Arhitektuuriüpiopilaste teaduslik session“, in: Noorte haal, 1949-02-12, nr. 35 (1471) [minimas kaip studentų mokslinių darbų konferencijos Taline dalyvis].

1961

2. Žiugžda J. „Apie tradicijas, tikras ir tariamas“, in: Tiesa, 1961-03-04, p. 4 [Komunistų partijos dienraštyje minimas kaip mokslininkas, kurio sudarytoje Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraščio (t. 2, 1960) bibliografijoje „su kažkokiu tiesiog nesuprantamu rūpestingumu stengiamasi suregistruoti visus rašinėlius Lietuvos architektūros paminklų, ypač bažnyčių tematika, paskelbtus buržuazinių nacionalistų spaudoje JAV ir kt., taip pat Vakarų Vokietijoje leidžiamuose leidiniuose“].

1965

3. Lukošaitis A. „Nauji mokslų kandidatai. Stasys Abramauskas“, in: Už tarybinį mokslą, 1965-12-31, p. 3.

1966

4. „Abramauskas Stasys“, in: Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 1, Vilnius, 1966, p. 10.

1968

5. Vaškevičius J. „Devintasis Tarptautinės architektų sąjungos kongresas“ [apie Tarptautinės architektų sąjungos IX pasaulinį kongresą „Architektūra ir žmogaus gyvenimo aplinka“, vykusį Prahoje, kuriame dalyvavo str. autorius Architektų sąjungos valdybos pirmininkas J. Vaškevičius ir Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus valdybos pirmininkas S. Abramauskas], in: Statyba ir architektūra, 1968, Nr. 2, p. 1–3.

1975

6. Микулёнис С. Исследования комплекса памятников оборонного зодчества Тракай и вопросы его охраны. Автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата архитектуры, Москва, 1975 [minimas kaip disertacijos mokslinis vadovas].

1976

7. „Abramauskas Stasys“, in: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 1, Vilnius, 1976, p. 20.

1977

8. „Architektūros katedra“, in: Vilniaus inžinerinis statybos institutas, Vilnius, 1977, p. 41 [minimas tarp Architektūros katedros dėstytojų].

1978

9. Keturka A. „Architektas Stasys Abramauskas“, in: Statyba ir architektūra, 1978, Nr. 1, p. 11–12.

10. „Žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ 1978 metų premijų laureatai“, in: Mokslas ir gyvenimas, 1978, Nr. 10, p. 27 [S. Abramauskui skirta tų metų žurnalo skatinamoji premija už architektūros populiarinimą].

1984

11. Трусау А. „Вялiкапамерная цегла“ / „Didžiagabaritinės plytos“ [apie jų gamybą ir naudojimą statybose Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVIII a. su nuorodomis į S. Abramausko ir V. Levandausko tyrinėjimus], in: Помнiкi гiсторыi i культуры Беларусi, Мiнск, 1984, № 1, c. 33–34.

1985

12. „Abramauskas Stasys“, in: Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 1, Vilnius, 1985, p. 11.

1986

13. Klimčiauskienė S. „Senoji architektūra – sustingusi istorija“ [apie 1985 m. rugpjūčio Architektūros fakulteto studentų pažintinę kelionę į VDR, juos lydėjo doc. S. Abramauskas, doc. A. Nakas ir doc. J. Juodagalvis], in: Inžinerija, 1986-04-03, Nr. 12–13, p. 3.

1988

14. Klimka L. „Keliaukime, susitikime dažniau…“ [apie ekskursiją į Polocką ir Vitebską, kurios vadovas buvo S. Abramauskas], in: Inžinerija, 1988-06-10, Nr. 21–22, p. 3–4.

1991

15. Трусау А. „Вобраз спрадвечны i вечны. Aнтрапаморфныя выявы на беларускай кафли XV–XVII стст.“ / „Senas ir amžinas įvaizdis. Antropomorfiniai atvaizdai XV–XVII a. [Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės] baltarusių kokliuose“ [remiamasi S. Abramausko ir A. Tautavičiaus tyrinėjimais], in: Мастацтва Беларусi, 1991, № 10, c. 64–74.

1992

16. Griškevičienė R. „Kursime tautos namus“ [apie ukmergiškių susitikimą su miškų ūkio ministru R. Klimu, Vilniaus technologijos universiteto prof. S. Abramausku, Lietuvos kultūros fondo pirmininko pavaduotoju I. Šimelioniu, kuriame buvo svarstoma, ką ukmergiškiai gali nuveikti spręsdami skaudžias Rytų Lietuvos problemas, stiprindami lietuvišką dvasią ir būdą], in: Gimtoji žemė, 1992-03-14.

1995

17. „Stasys Abramauskas“, in: Kas yra kas Lietuvoje 95/96, Kaunas, 1995, p. 12.

1996

18. „Architektūros fakultetas. Architektūros katedra“, in: Vilniaus technikos universitetas. 1956–1996, Vilnius, 1996, p. 37–39, 189 [trumpa biografija].

19. „Pro memoria Stasiui Abramauskui“, in: Inžinerija, 1996-10-29, Nr. 16, p. 5.

20. Dineika A. „Atsisveikinant su Stasiu Abramausku“, in: Literatūra ir menas, 1996-11-02, p. 15 [In memoriam].

21. Kasperavičienė A. „Netekome mokslininko ir piliečio“, in: 7 meno dienos, 1996-11-08, p. 9 [In memoriam].

22. „Stasys Abramauskas“ [architektūros istorikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, 1927–1996. Nekrologas] / „Vilnijos“ draugija, in: Voruta, 1996-11-09–15, Nr. 42, p. 8.

23. Šimelionis I. „Jis ėmėsi atstatyti Vilniaus pilis“, in: Gimtasis kraštas, 1996-11-29, Nr. 33, p. 37 [In memoriam].

24. Kitkauskas N. „Vilnijos sūnus“, in: Vilniaus balsas, 1996-11-29, p. 4; Dienovidis, 1996-11-29, Nr. 47, p. 10 [In memoriam].

25. Bučiūtė N. „Atsisveikinus su [Lietuvos nusipelniusiu architektu] Stasiu Abramausku“, in: Statyba ir architektūra, 1996, Nr. 12, p. 19.

26. Suraučius A. „Grįžki, Stasy…“ [architektūros mokslininkui S. Abramauskui atminti, 1927–1996], in: Voruta, 1996-12-07–13, Nr. 46, p. 8.

1997

27. „Architektūros katedra“, bendraaut. L. Ziberkas, in: Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Architektūros fakultetas, Vilnius, 1997, p. 11–23 [taip pat minimas Architektūros katedros dėstytojų vardų rodyklėje (p. 22–23), apimančioje 75 metų laikotarpį (1922–1997)].

28. Kitkauskas N. „Stasys Abramauskas“, in: Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai, Vilnius, 1997, p. 536–538 [In memoriam].

29. Levandauskas V. „Statybos technikos istorija ir architektūros paveldas Lietuvoje“, in: Kultūros paminklai, 1997, Nr. 4, p. 105 [minimas kaip vienas pirmųjų Lietuvos mūrinės architektūros tyrinėtojų].

30. Vaišnytė-Tuomienė N. „Atkaklaus lietuvio kelias“ [apie architektūros istoriką, Vilniaus krašto lietuvybės gaivintoją S. Abramauską], in: Lietuvių godos, 1997 sausis.

31. „Pro memoria Stasiui Abramauskui“ [nusipelniusiam architektui, pedagogui atminti], Architektūros katedros bendradarbiai, in: Inžinerija, 1997-11-17, p. 10.

2001

32. „Abramauskas Stasys“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 1, Vilnius, 2001, p. 41.

33. „Karališkosios pilies Karaliaučiuje likimą lėmė ideologai“ [str. aprašomas 1964 m. vykęs pasitarimas Kaliningrado centrinės dalies užstatymo klausimu, kuriame dalyvavo S. Abramauskas], in: Donelaičio žemė, 2001, Nr. 10–11, p. 2, 8.

2002

34. „Abramauskas Stasys“, in: Lietuvos architektai, Vilnius, 2002, p. 187.

2003

35. Dolinskas V. Simonas Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1763–1794, Vilnius, 2003, p. 10 [minimas kaip doktorantūros studijų komiteto narys].

2005

36. „Stasys Abramauskas (1927–1996)“ [straipsnių bibliografija], in: Lietuvos dailės istorikų draugija, Vilnius, 2005, p. 21.

2008

37. Levandauskas V., Taluntytė N. „Lietuviškųjų plytų kilmė ir savybės“, in: Meno istorija ir kritika, kn. 4: Menas ir tapatumas, Kaunas, 2008, p. 6–19 [minimas kaip bene pirmasis mūsų šalyje, gvildenęs lietuviškųjų plytų sąvokos kilmę, polemizuojama su anksčiau skelbtais S. Abramausko duomenimis].

2010

38. „Stasys Abramauskas“, in: Lietuva. Enciklopedija, t. 2: Biografijos, Vilnius, 2010, p. 9.

2012

39. Levandauskas V. „Lietuvos mūro istorija“, Kaunas, 2012, p. 9, 17, 20, 28, 30, 39, 71, 74, 146, 153, 154, 164, 170, 194, 200, 339, 340, 380, 433, 434.

2014

40. Steponaitytė N., Zaleckis K. „Karo architektūra Lietuvos miestuose ir miesteliuose“, Kaunas, 2014, p. 23, 473.