Algė Jankevičienė (1930-2015) – Lietuvos dailės istorikų draugija

Pagrindinės tyrimų kryptys:
Lietuvos bažnyčių architektūra

Algės Jankevičienės (1930–2015) darbų bibliografinė rodyklę parengė Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos darbuotoja Daiva Jocienė (1957–2004 m. laikotarpis) ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotoja Gabija Surdokaitė-Vitienė (2005–2015 m. laikotarpis). Čia pateikiami tik publikuoti Algės Jankevičienės darbai: knygos, moksliniai straipsniai, recenzijos, mokslo populiarinimo darbai ir pan.

Dėl didelės apimties, bibliografija pateikiama dviem dalimis:

Pirmoji dalis

Knygos
Aрхитектура общественных сооружений средневековой Литвы: disertacijos autoreferatas architektūros kandidato moksliniam laipsniui įgyti. Kaunas: Kauno politechnikos institutas, 1963. – 18 p.

Pradžios mokyklos, p. 36–38; Mediniai ir akmens mūro kulto pastatai (bažnyčios, kapų koplyčios, varpinės, cerkvės, sinagogos, mečetės, kinesės), p. 38–70; Buvusių dvarų sodybų išplanavimas ir užstatymas, p. 84–87; Buvusių dvarų gyvenamieji pastatai (rūmai, klebonijos, tarnų gyvenamieji pastatai, kumetynai), p. 87–93; Buvusių dvarų mediniai ir mūriniai ūkiniai pastatai / J. Minkevičius (Svirnai, magazinai, ledainės, tvartai, kluonai, daržinės), p. 93–99. Lietuvių liaudies architektūra = Литовское народное зодчество Litauische volksbaukunst. Vilnius, 1965–1968. – [2 t.]. T. 2: miesto gyvenvietės, visuomeniniai pastatai, ūkiniai ir gamybiniai trobesiai, buvusių dvarų sodybos ir mažoji architektūra / J. Baršauskas, K. Čerbulėnas, A. Jankevičienė, J. Minkevičius, K. Šešelgis; Lietuvos TSR MT valst. statybos reikalų komiteto statybos ir architektūros institutas. Vilnius: Mintis, 1968. – 383 p.: liustr. + 9 Iliustr. lap. – Santr. rus., vok., sąrašai rus., vok. – Bibliogr.: p.118–121.

Vilniaus senamiesčio ansamblis: monografija / fotonuotraukos H. Liansbergo, M. Sakalausko. Vilnius: Vaga, 1969. – 184 p.: Iliustr. – Santr. ir i liustr.. sąrašas angl., rus. – Šaltiniai ir lit. p. 39.

Vilniaus gotikos ansamblis: monografija / Red. komisija: J. Glemža ir kt.Vilnius: Mintis, 1981. – 63 p.: Iliustr. – (Sąjunginės reikšmės Architektūros paminklai Lietuvos TSR). – Bibliogr.: p. 60.

Vilniaus Didžioji sinagoga = The Great Sinagogue of Vilnius / Kultūros paveldo centras; į anglų k. vertė A. Kačiušytė. Vilnius: Savastis, 1996. – 36 p.: Iliustr., schem. – Tekstas lygiagr. liet., angl. – Bibliogr.: 33–34 p. (41 pavad.).

Žemaičių medinių bažnyčių architektūra: monografija / Red. kolegija: A. Butrimas (pirm.) ir kt. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996. – 88 p.: Iliustr. – ( Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 9). – Santr. angl., lenk. – Bibliogr.: p. 80–81.

Lietuvos medinė sakralinė architektūra: monografija / Architektūros ir statybos institutas; red. kolegija: A. Butrimas (pirm.) ir kt. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. – 336 p., [12] Iliustr. lap.: Iliustr. – (Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 9). – Santr. angl., lenk. – Bibliogr. išnašose. –Vietovardžių r–klė: p. 332–334.

Lietuvos medinė sakralinė architektūra: bažnyčios , koplyčios ir varpinės: habilitacijai teikiamos monografijos santrauka. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2000. – 49 p.

Wooden sacred architecture in Lithuania: churches, chapels and belfries: summary of the monograph presented for habilitation. Kaunas: University Vytautas Magnus, 2000. – 46 p.

Lietuvos mūrinės koplytėlės: architektūra ir skulptūra: monografija / A. Jankevičienė, M. Kuodienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004. – 192 p.: Iliustr. – Santr. angl., lenk.

Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės: monografija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. 351 p.: Iliustr. – Santr. angl., bibliogr. išnašose.

Vilniaus Didžioji sinagoga = The Great Synagogue of Vilnius / į anglų kalbą vertė Aurelija Orechovaitė. Vilnius: Savastis, 2008.

Moksliniai straipsniai

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotikinė architektūra

Kauno bazilika. LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. Vilnius, 1960, t. 2, p. 129–137.

Trys gotiškos halinės bažnyčios Lietuvoje. Lietuvos TSR architektūros klausimai. Kaunas, 1960, t. 1, p. 204–235.

Основные черты пространства и формы однонефных и зальных готических зданий Литвы. Statyba ir architektūra: LTSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Vilnius, 1962, t. 1, p. 235–256.

Некоторые сооружения Вильнюса XVI в. Архитектурное наследство. Москва, 1964, вып. 17, с. 3–10.

Литовская ССР. Архитектура древнего периода и средних веков / А. Янкявичене, Ю. Баршаускас, К. Чербуленас. Искусство стран и народов мира. Москва, 1965, т. 2, с. 552–553.

Lietuvos gotiškos architektūros kompozicinės ypatybės. Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius, 1966, t. 3, p. 358–376.

Средневековая архитектура Литвы / А. Янкявичене, Ю. Баршаускас, К. Чербуленас. Всеобщая история архитектуры. Москва, 1966, т. 4, с. 628–634.

Два памятника архитектуры XV в. в Каунасе. Архитектурное наследство. – Москва, 1972, вып. 19, с. 3–11.

Kai kurie Lietuvos gotiškų gyvenamųjų namų architektūros bruožai. / A. Jankevičienė, D. Zaleckienė. Architektūros paminklai. Vilnius, 1974, t. 3, p. 45–64.

Karališkoji karčema Kaune. / A. Jankevičienė, D. Zaleckienė. Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius, 1974, t. 4, p. 418–431.

Самабытныя рысы Белаpycкай готыкi. Помнiкi гiсторыi i кyльтyры Бeларyсi. Мiнск, 1974, вып. 1, с. 15–21.

Wschodni obszar występowania gotyku i niektóre specyficzne cechy litewskiej architektury XV–XVI wieku. Kwartalnik architektury i urbanistyki. Warszawa, 1974, nr. 3, s. 233–242.

Lietuvos gotiškų gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų mūro medžiagos ir statybos technika. / A. Jankevičienė, V. Levandauskas. Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius, 1978, t. 5 (sąs. 3), p. 61–83.

Lietuvos gotikos stiliaus bendrieji bruožai ir savitumai. Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius, 1979, t. 6 (sąs. 2), p. 4–35.

Принципы и средства композиции фасадов готических жилых домов Литвы. Архитуктурное наследство. Москва, 1984, вып. 32, с. 90–97.

Senosios architektūros reliktai Kauno ligoninėje. Statyba ir architektūra. – 1985, nr. 3, p. 22–23.

Architektūros stilių raida / K. Čerbulėnas, A. Jankevičienė, V. Levandauskas, N. Lukšionytė, J. Minkevičius, M. Purvinienė. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 12–33.

Šv. Mergelės Marijos bažnyčios ir Pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis Trakų g. 9, Kretingos g. 3, Lydos g. 4, Kėdainių g. 8 / A. Jankevičienė, V. Levandauskas. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 320–323.

Šv. Mikalojaus bažnyčia Kretingos g. 16. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 205–206.

Šv. Mykolo bažnyčios ir Bernardinių vienuolyno pastatų ansamblis Švietimo g. 13, J. Biliūno g. 9 ir 9/11, Tiesos g. 9/11 ir 11. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 298–302.

Namas M. Antokolskio g. 4. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 46–47.

Namas M. Antokolskio g. 8. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 48–49.

Namas Arklių g. 16. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 52–53.

Namas Biržų g. 3. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 61–62.

Namas M. Gorkio g. 12. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 128–129.

Namas M. Gorkio g. 14. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 129–130.

Namas M. Gorkio g. 39. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 150–151.

Namas M. Gorkio g. 43/1. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 154–155.

Namas M. Gorkio g. 45/2 ir namų M. Gorkio g. 45 ir 47 rūsiai / A. Jankevičienė, V. Levandauskas. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 155–157.

Namo M. Gorkio g. 49 rūsiai. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 159.

Namas M. Gorkio g. 84. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 180–181.

Namo M. Antokolskio g. 6 rūsiai. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 47–48.

Namo J. Garelio g. 10/16 rūsiai. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 86–87.

Namo Stiklių g. 9/10 rūsiai. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 282.

Šv. Nikolajaus cerkvė M. Gorkio g. 54. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 160–161.

Šv. Onos, Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčių bei Bernardinų vienuolyno pastatų ansamblis Tiesos g. 6, 8, 10. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 303–311.

Pratarmė. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 5–6.

Rūsiai po namu M. Gorkio g. 57. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 163–164.

Skaisčiausios Dievo motinos (Prečistos) cerkvė Tiesos g. 12. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 311–312.

Šv. Trejybės cerkvės ir Bazilijonų vienuolyno pastatų ansamblis M. Gorkio g. 71, 73 / A. Jankevičienė, V. Levandauskas. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985, p. 166–171.

Mūrinės statybos plitimo veiksniai ir pastatų tipai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 32.

Mūrinės pilys. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 35–37.

Aptvarinės pilys. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1, p. 37.

Gotika. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 88–89.

Istorinės sąlygos. Gotikos periodai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 89–91.

Medžiagos, konstrukcijos ir statybos technika. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 91–93.

Pilys. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 93–95.

Vilniaus aukštutinė pilis. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 96–98.

Naugarduko pilis. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 99–100.

Gyvenamieji namai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 108–109.

Stačiakampiai gyvenamieji namai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 109.

Kampiniai gyvenamieji namai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 113–114.

Namas Kaune Rotušės a. 28. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 114.

Gyvenamieji namai su sandėliu. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 114–115.

Visuomeniniai pastatai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 118–119.

Vilniaus pranciškonų šv. Marijos bažnyčia. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 129–130.

Vilniaus šv. Jono bažnyčia. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 130–132.

Kauno parapinė bažnyčia–Katedra. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 132–134.

Kauno bernardinų šv. Jurgio bažnyčia. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 134–136.

Vienanaviai pastatai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 136.

Kauno šaričių šv. Gertrūdos bažnyčia. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 136–137.

Gnezno bažnyčia. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 137–138.

Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 138–139.

Zapyškio bažnyčia. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 139–140.

Vilniaus šv. Onos, šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčių bei bernardinų vienuolyno pastatų ansamblis. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 140–150.

Stačiatikių cerkvės. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 150–151.

Vilniaus šv. Trejybės cerkvė. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 151.

Vilniaus šv. Nikolajaus cerkvė. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 152–153.

Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos („Prečistos“) soboras. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 153.

Synkovičių cerkvė. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 153–154.

Murovankos cerkvė. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 154.

Kiti visuomeniniai pastatai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 154–155.

Mažoji gildija (M. Gorkio g. 68, 66). Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 255–256.

Vilniaus šv. Mykolo bažnyčia / A. Jankevičienė, J. Minkevičius. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 263–266.

Skarulių bažnyčia. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1987, t. 1: nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio, p. 274–276.

Gotikos reliktai Vilniaus Domininkonų architektūros ansamblyje. / A. Jankevičienė, A. Samukienė. Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius, 1988, t. 9 (sąs. 1), p. 23–30.

Architektūros stilių raida / A. Jankevičienė, J. Kančienė, V. Levandauskas, N. Lukšionytė, J. Minkevičius. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 33–58.

Ligoninės pastatų kompleksas: Muitinės g. 2/12. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 174–176.

Namas Kurpių g. 12. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 137–138.

Namas Muitinės g. 20. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 183–184.

Namas Rotušės a. 2. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 241–243.

Namas Rotušės a. 3. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 243–245.

Namas Rotušės a. 29/1. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 280–284.

Namas Uosto g. 3. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 296–297.

Namas Vilniaus g. 7. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 323–325.

Namas Vilniaus g. 11/19. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 327–328.

Namas Vilniaus g. 22. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 331–333.

Namas Zamenhofo g. 5A. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 346–347.

Perkūno namas: Aleksoto g. 6. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 64–67.

Pilies liekanos Pilies g., Nemuno ir Neries santakoje. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 213–216.

Pratarmė. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 5–6.

Šv. Gertrūdos bažnyčia: Laisvės al. 101. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 153–155.

Šv. Jurgio bažnyčia ir bernardinų vienuolynas: Papilio g. 7, 9. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 203–209.

Šv. Mikalojaus bažnyčia ir benediktinių vienuolynas: Pakalnės g. 6, 8, 10. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 198–203.

Šv. Petro ir Povilo arkikatedra – bazilika: Vilniaus g. 1/2. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 317–323.

Vytauto (Pranciškonų Švenčiausios Marijos į dangų ėmimo) bažnyčia: Pergalės kr. 1/3. Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 209–213.

LDK architektūros tradicijų sąveika: XV–XVI a. pirmojoje pusėje. Kultūros barai. – 1992, nr. 7–8, p. 93–97.

Gotycka architektura sakralna Litwy i Białorusi. Lituano–slavica Posnaniensia: studia historiae artium. – Poznań: UAM, 1992, p. 17–46.

Взаимодействие архитектурных культур на территории Великого Княжествa Литовского. Архитектура мира: материалы конференции « Запад – Восток ». – Москва: Архитектура, 1993, с. 14–18.

Architektura gotycka zespołów bernardyńskich Wilna i Kowna. Sztuka okolo 1500. – Warszawa: Arx Regia, 1997, p. 104–121.

Šv. Mikalojaus bažnyčia Kaune. Urbanistika ir architektūra. – 2001, t. XXV, nr. 1, p. 3–10.

Kauno šv. Petro bažnyčios pirmykštė architektūra ir jos pokyčiai M. Valančiaus vyskupavimo laikais. Kauno istorijos metraštis. Kaunas: VDU leidykla, 2002, t. 3, p. 81–90.

Zródła kompozycji i problem autorstwa kościołów Bernardyńskiego i św. Anny w Wilnie. Przegląd wschodni. – Warszawa, 2002, t. VII, zesz. 3(27), s. 725–748.

Dviejų stilių sintezė XVI a. Vilniaus cerkvių architektūroje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 167–179. – (Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 26).

Gotikinių bažnyčių kompozicija. Bendrieji ir saviti bruožai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 13–32. – (Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 26).

Gotikos reliktai Vilniaus Dominikonų architektūros ansamblyje / A. Jankevičienė, A. Samukienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 89–97. – (Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 26).

Kauno gotikinės bažnyčios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 98–149. – (Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 26).

Lietuvos gotikinių bažnyčių statybos technikos bruožai / A. Jankevičienė, V. Levandauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 33–42. – (Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 26).

Lietuvos periferijos gotikinių bažnyčių architektūros bruožai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 150–166. – (Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 26).

Stilių sąveika Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinėje architektūroje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 7–12. – (Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 26).

Vilniaus bernardinų pastatų ansamblis ir jo architektūros kilmės problemos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 43–88. – (Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 26).

Gotika ir neogotika Lietuvos bažnyčių architektūroje. Urbanistika ir architektūra, t. XXVIII, Nr. 3 priedas Architektūros istorijos tyrimai: meninių idėjų apykaitos. Vilnius: Technika, 2004, p. 13–19.

Lietuvos medinė architektūra
Lietuvos TSR medinių varpinių architektūra. Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius, 1966, t. 3, p. 122–142.

Mediniai klasicistiniai kulto pastatai Lietuvoje. Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius, 1986, t. 8 (sąs. 2), p. 55–69.

Klasycystycne dwory drewniane na Litwe. Podług nieba i zwyczaju polskiego. – Warszawa: PWN, 1989, s. 439–444.

Medinė klasicizmo architektūra. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, p. 443–444.

Mediniai dvarų gyvenamieji namai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, p. 444–445.

Vienaukščiai dvareliai: Juodės, Ilguvos, Jutkonių, Džiuginėnų, Tytuvėnėlių, Jokūbavo, Aristavėlės. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, p. 445–449.

Namai su mezoninu: Veliuonos, Adomynės, Kazliškėlio, Jurgeliškės, Vilkijos, Kalino, Pienionių, Tabariškių, Kavoliškio, Gačionių. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIXa. Vidurio, p. 449–457.

Mediniai sakraliniai pastatai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, p. 457.

Stačiakampės bažnyčios: Rumbonių, Palomenės, Raguvėlės, Pavoverės, Imbrado. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, p. 458–461.

Kryžminės bažnyčios: Pivašiūnų. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, p. 461–463.

Daugiakampės bažnyčios: Buivydžių, Griškabūdžio. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, p. 463–46.

Sūduvos medinių bažnyčių architektūra. Kultūros paminklai. Vilnius, 1995, kn. 2, p. 68–97.

Pavandenės bažnyčios architektūros ištakos. Žemaičių praeitis: Pavandenė. Vilnius, 1996, d. 6, p. 70–73.

XVIII a. Žemaičių medinių bažnyčių architektūra. Kultūros paminklai. Vilnius, 1996, kn. 3, p. 76–111.

Architektura drewnianych kościołów na Zmudzi w XVIII w. Sztuka pograniczy Rzeczypospolitej w okresie nowożytnym od XVI do XVIII w. – Warszawa: Arx Regia, 1998, p. 203–223.

Istorizmo epochos medinių bažnyčių architektūra. Liaudies kultūra. – 1998, nr. 2, p. 25–41.

Lietuvos medinės varpinės. Menotyra. – 1998, nr. 3, p. 4–14.

Lietuvos medinių koplyčių architektūra. Menotyra. – 1998, nr. 2, p. 3–14.

Romantizmo epochos medinių bažnyčių architektūra. Liaudies kultūra. – 1998, nr. 1, p. 22–31.

Liaudiškų bažnyčių architektūros raida Lietuvoje. Menotyra. – 1999, nr. 2, p. 3–13.

Medinės barokinės bažnyčios Lietuvoje. Urbanistika ir architektūra. – 1999, t. XXIII, nr. 4, p. 188–196.

Romantizmo epochos medinių bažnyčių architektūra. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. Vilnius: Katalikų akademija,1999, t. 17, p. 607–637.

The wooden baroque churches in Lithuania. Mare nostrum. Vilnius, 1999, nr. 1, p. 109–125.

Medinės bažnyčios (Romantizmo). Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 40–49.

Medinės bažnyčios (Neogotikinės). Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 270–273.

Medinės bažnyčios (Neobarokinės, neoklasicistinės). Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 310–315.

Platelių bažnyčia. Liaudies kultūra. – 2001, nr. 4, p. 23–27.

Kristaus Apsireiškimo bažnyčia. Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia: architektūra ir sakralinės dailės vertybės. Vilnius: Savastis, 2002, p. 10–13.

Medinė sakralinė architektūra. Medinė architektūra Lietuvoje. Vilnius: Vaga, 2002, p. 50–70.

Rumšiškių šv. Mykolo arkangelo bažnyčios ir varpinės architektūra. Liaudies kultūra. – 2002, nr. 5, p. 39–47.

Viduklės šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Viduklė. Kaunas: Naujasis lankas, 2002, p. 475–486.

Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčios ir varpinės architektūra. Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčia: architektūra ir sakralinės dailės vertybės. Vilnius: Savastis, 2003, p. 9–22.

Dzieje architektury drewnianych kościołów na Litwie. Litwa i Polska (Dziedzictwo sztuki sakralnej). – Warszawa, 2004, s. 31–38.

Lietuvos medinės bažnyčios Europos sakralinės architektūros kontekste. Liaudies kultūra. 2005, Nr. 6 p. 17–21.

Platelių bažnyčios architektūra. Plungės dekano sakralinė architektūra ir dailė. T. 3, Plateliai, Beržoras, Gintališkė, Šateikiai, Žemaičių Kalvarija. Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2005 p. 506–511.

Medinė Sasnavos bažnyčia ir jos atkūrimo problemos / Bertašiūtė, Rasa, Jankevičienė, Algė Regina. Liaudies kultūra. 2006, Nr. 5 p. 37–46.

Wooden Churches, Belfries and Chapels. Wooden heritage in Lithuania. Sud. Alfredas Jomantas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2011, p. 68–83.

Katalikų sakraliniai pastatai. Lietuvos architektūros istorija. Sud. Dalė Puodžiukienė. T. 4. Vilnius: Paveldas, 2014, p. 226–272.

Mūrinės bokštinės koplytėlės. Lietuvos architektūros istorija. Sud. Dalė Puodžiukienė. T. 4. Vilnius: Paveldas, 2014, p. 291–295.

Neogotikinė ir neoromaninė architektūra
Lietuvos negotikinės bažnyčios. Statyba ir architektūra. – 1991, nr. 12, p. 18–21.

Lietuvos neogotikinės bažnyčios ir jų kūrėjai. Mokslas ir Lietuva. – 1992, t. 1(6), p. 63–75.

Lietuvos neogotikinių bažnyčių skliautai. Statyba ir architektūra. – 1992, nr. 1, p. 19–21.

Die neogotischen Kirchengewölbe in Litauen um die Jahrhundertwende. Geschichte des Konstruierens. V: Wölbkonstruktionen der Gotik (2 konzepte SFB). – Deutschland: Universität Stuttgart und Tübingen, 1992, Heft 230, s. 155–163.

Sakralinė architektūra: sakralinių pastatų situacija. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 231–232.

Statybų organizavimas. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 232–233.

Statybinės medžiagos ir konstrukcijos. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 233–234.

Sakralinės architektūros stilių raidos tendencijos Europos šalyse. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 234–235.

Lietuvos sakralinės architektūros stilių įvairovė. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 235–236.

Orientacijos į viduramžius kryptys: mūrinės bažnyčios. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p.236–240.

Bažnyčių kūrėjai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 240–270.

Evangelikų bažnyčios. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 273–278.

Koplyčios ir mauzoliejai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 278–283.

Varpinės. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 283–285.

Vartai. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 285–287.

Koplytėlės. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 287–288.

Antroji dalis

Straipsniai įvairiomis architektūros istorijos temomis
Istorinė graviūra architektūros paminklų tyrimo darbe. / A. Jankevičienė, R. Jaloveckas. Lietuvos TSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. Vilnius, 1960, t. 2, p. 103–107.

Nespausdinta Kauno senamiesčio ikonografinė medžiaga. Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius, 1974, t. 4, p. 448–471.

Architektūra: [gotika ir renesansas]. Lietuvos TSR istorija. Vilnius: Mokslas, 1985, t. 1: nuo seniausių laikų iki 1917 m., p. 145–148.

Vilniaus Didžioji sinagoga. Kultūros barai. – 1993, nr. 8–9, p. 97–100.

Apskritos kupolinės koplyčios: Turgelių koplyčia. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, p. 440–441.

Cerkvės – netyrinėtas Lietuvos istorizmo architektūros tipas. Kultūros barai. – 1994, nr. 4, p. 67–71.

Įvadas. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, p. 5–8.

Stačiakampės koplyčios be portikų: Siesikų koplyčia. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, p.438–439.

Visuomeniniai pastatai: sakraliniai pastatai ir ansambliai / V. Zubovas, A. Jankevičienė. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 2: nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio, p. 53.

Bялiкая сiнагога Вiльнi. Помнiкi мастацкай культуры Беларусi эпохi адраждення. – Мiнск: Навука i тэхнiка, 1994, с. 184–191.

Cerkvės. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Savastis, 2000, t. 3: nuo XIX a. antrojo dešimtmečio iki 1918 m., p. 318–326.

Mūrinių bokštinių koplytėlių architektūra. Liaudies kultūra. – 2003, nr. 5, p. 31–47.

Architektūros paveldo moksliniai tyrimai. Liaudies kultūra. – 2004, Nr. 6.

Liaudiški sakraliniai akmens mūro pastatai. Liaudies kultūra. 2007, Nr. 4 p. 26–40.

Enciklopedijų ir tęstinių leidinių straipsniai Semaška Bronius. Mažoji Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mintis, 1971, t. 3, p. 182.

Stauskas Vladas. Mažoji Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mintis, 1971, t. 3, p. 296.

Vilniaus Katedra. Mažoji Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mintis, 1971, t. 3, p. 763–764.

Zubovas Vladimiras (g. 1909). Mažoji Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mintis, 1971, t. 3, p. 858.

Gardinas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1978, t. 3, p. 625–626.

Gdanskas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1978, t. 4, p. 22.

Katedra. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1979, t. 5, p. 372.

Kauno katedra. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1979, t. 5, p. 391.

Kinesė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1979, t. 5, p. 488.

Kontraforsas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1980, t. 6, p. 61.

Krabas (pumpuras). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1980, t. 6, p. 133.

Kremlius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1980, t. 6, p. 162.

Kripta. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1980, t. 6, p. 182.

Kryžmiški kupoliniai pastatai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1980, t. 6, p. 182.

Kuoknesė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1980, t. 6, p. 182.

Kuresarės pilis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1980, t. 6, p. 266.

Lielstraupė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1980, t. 6, p. 521.

Luckas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 7, p. 125.

Malborkas (Marienburgas). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 7, p. 204.

Maloje Možeikovas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 7, p. 213.

Maskvos Kremlius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 7, p. 289.

Šv. Mikalojaus bažnyčia. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 7, p. 475.

Šv. Mykolo bažnyčia. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 7, p. 480–481.

Myras. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 7, p. 522.

Nava. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 8, p. 117.

Novgorodas (Naugardas). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 8, p. 243–244.

Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 8, p. 327.

Parleržas Peteris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 8, p. 473.

Perkūno namai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 8, p. 562.

Piliavskis Vladimiras. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 8, p. 622.

Pinaklis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1981, t. 8, p. 628–629.

Polockas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1982, t. 9, p. 98–99.

Presbiterija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1982, t. 9, p. 194.

Pskovas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1982, t. 9, p. 249–250.

Refektorius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1982, t. 9, p. 359.

Synkovičiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1983, t. 10, p. 177.

Skliautas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1983, t. 10, p. 223.

Torūnė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1983, t. 11, p. 360.

Vaga Voldemaras. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1983, t. 11, p. 616.

Vimperga. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1984, t. 12, p. 279.

Vytauto bažnyčia. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1984, t. 12, p. 319.

Zakristija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1984, t. 12, p. 416.

Zapyškio bažnyčia. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1984, t. 12, p. 423.

Zubovas Vladimiras (g. 1909). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1984, t. 12, p. 457.

Ambrazūra. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, t. 1, p. 57–58.

Bastėja. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, t. 1, p. 218.

Bazilijonų vienuolynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, t. 1, p. 225–226.

Bazilikiniai pastatai. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, t. 1, p. 226.

Burė (pendentyvas). Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, t. 1, p. 309.

Choras: [1–a, 2–a reikšmė]. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, t. 1, p. 329.

Donžonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, t. 1, p. 446.

Empora. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, t. 1, p. 509.

Enkingeris Mykolas. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, t. 1, p. 513.

Griškabūdžio bažnyčia. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, t. 1, p. 667.

Haliniai pastatai. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, t. 2, p. 21.

Šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolynas (Kaune). Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, t. 2, p. 158.

Kauno katedra (bazilika). Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, t. 2, p. 257–258.

Kauno pilis / A. Jankevičienė, Z. Kiaupa. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, t. 2, p. 263–264.

Kontraforsas. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, t. 2, p. 370.

Kripta. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, t. 2, p. 402–403.

Lietuvos TSR architektūros klausimai. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, t. 2, p. 596.

Liškiavos piliakalnis, Pilies kalnas / A. Jankevičienė, R. Kulikauskienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, t. 2, p. 622.

Merkinės bažnyčia. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 53.

Šv. Mikalojaus bažnyčia (Vilniuje). Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 79.

Šv. Mikalojaus bažnyčia ir benediktinių vienuolynas (Kaune). Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 79.

Šv. Mikalojaus cerkvė (Vilniuje). Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 79–80.

Šv. Mykolo bažnyčia (Vilniuje). Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 84.

Nava. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 188.

Nerviūra (gurtas). Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 208.

Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 241–242.

Palūšės bažnyčia. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 285.

Perkūno namai. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 353.

Pinaklis (fiala). Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 381.

Pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 430–431.

Presbiterija (choras). Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 441.

Refektorius. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, t. 3, p. 523.

Bažnyčia [Šv. Mykolo]: Švietimo, Biliūno g. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 476.

Bažnyčia [Pranciškonų]: Trakų g. 9. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 498.

Bernardinų bažnyčia: [Tiesos g.] / A. Jankevičienė, R. Stankevičienė. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 483–485.

Cerkvė [Šventosios Trejybės]. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 237–238.

Gyvenamasis namas: Antokolskio g. 4. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 94–95.

Gyvenamasis namas: Antokolskio g. 8. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 96–97.

Gyvenamasis namas: Arklių g. 16. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 103.

Gyvenamasis namas: Biržų g. 3. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 111–112.

Gyvenamasis namas: Gorkio g. 12. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 199–200.

Gyvenamasis namas: Gorkio g. 14. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 200–201.

Gyvenamasis namas: Gorkio g. 43/1. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 219.

Gyvenamųjų namų liekanos: Giedrio g. 8. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 175–176.

Gotikiniai ir renesansiniai rūsiai: Gorkio g. 49. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 223.

Gotikiniai rūsiai: Garelio g. 10/16. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 149.

Gotikiniai rūsiai: Gorkio g. 47 ir 47a. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 222–223.

Šv. Jono bažnyčia: Sruogos g. 12 / K. Čerbulėnas, A. Jankevičienė. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 529–531.

Kristaus laiptų koplyčia: [Tiesos g.]. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 490.

Lietuvos metrikos archyvo namas: Gorkio g. 39. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 216–217.

Mažoji gildija: Gorkio g. 68. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 234–235.

„Medininkų” namas: Gorkio g. 84. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 246–247.

Šv. Mikalojaus cerkvė: Gorkio g. 54. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 226.

Šv. Onos bažnyčia: [Tiesos g.]. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 482.

Rūsiai: Antokolskio g. 6. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 96.

Rūsiai: Gorkio g. 57. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 231–232.

Rūsys: Stiklių g. 10/9. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 454–455.

Skaisčiausiosios Dievo motinos cerkvė: Tiesos g. 12. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 491–492.

Statinių liekanos: Siauroji g. 6, 8. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 443–444.

Varpinė [prie Šv. Mykolo bažnyčios]: Švietimo, Biliūno g. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 478.

Vienuolynas [prie Bernardinų bažnyčios]. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 488–489.

Vienuolyno namai [prie Šv. Mykolo bažnyčios]: Švietimo, Tiesos g. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 1, p. 478–479.

Skarulių bažnyčia. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 4, p. 21.

Stelmužės bažnyčia. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 4, p. 101–102.

Trakų bažnyčia. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 4, p. 332.

Varpinė. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 4, p. 463.

Vytauto bažnyčia. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 4, p. 585–586.

Zapyškio bažnyčia. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 4, p. 612.

Zubovas Vladimiras (g.1909). Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, t. 4, p. 625.

Antanavas: koplyčia – mauzoliejus. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 24–25.

Ąžuolų Būda: Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 26–27.

Bagotoji: Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 28–30.

Būdvietis: Jėzaus Nazaretiečio bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 32–34.

Gudeliai: Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 66–69.

Igliauka: Šv. Kazimiero bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 90–93.

Kazlų Rūda: Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 122–123.

Patilčiai: Šv. Petro Išvadavimo bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 234–235.

Plutiškės: Šv. Juozapo bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 236–237.

Riečiai: Švč. Trejybės bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 252–254.

Sangrūda: Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 282–284.

Sasnava: Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 286–291.

Šunskai: Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 306–308.

Višakio Rūda: Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1996, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1: Marijampolės dekanatas, p. 326–328.

Alantos bažnyčia (Alantos miestelis). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, t. 1, p. 175.

Didžiokų mauzoliejinė koplyčia (Didžiokų k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, t. 1, p. 183–184.

Justino Blažio svirnas (Naujos Pašaminės k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, t. 1, p. 337.

Kaltanėnų dvaro svirnas (Kaltanėnų miestelis). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, t. 1, p. 315.

Labanoro bažnyčia ir varpinė (Labanoro miestelis). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, t. 1, p. 324.

Obelynė (Obelynės k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, t. 1, p. 200–202.

Rudesos kapinių koplyčia ir varpinė (Rudesos k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, t. 1, p. 204–205.

Tabariškių bažnyčia ir varpinė su vartais (Tabariškių k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, t. 1, p. 253–254.

Tabariškių dvaro svirnas (Tabariškių k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, t. 1, p. 258.

Turgelių kapinių paminklai (Turgelių k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, t. 1, p. 260.

Alksnėnai: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1997, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2: Vilkaviškio dekanatas, p. 16–18.

Alvitas: Šv. Onos bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1997, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2: Vilkaviškio dekanatas, p. 60–62.

Antupiai: kapinių koplyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1997, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2: Vilkaviškio dekanatas, p. 68–69.

Gižai: Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1997, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2: Vilkaviškio dekanatas, p. 100–103.

Gražiškiai: Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1997, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2: Vilkaviškio dekanatas, p. 120–123.

Keturvalakiai: Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1997, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2: Vilkaviškio dekanatas, p. 156–159.

Paežeriai: kapinių koplyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1997, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2: Vilkaviškio dekanatas, p. 194–195.

Parausiai: kapinių koplyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1997, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2: Vilkaviškio dekanatas, p. 227.

Pilviškiai: Švč. Trejybės bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1997, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2: Vilkaviškio dekanatas, p. 228–233.

Slabadai: kapinių koplyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1997, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2: Vilkaviškio dekanatas, p. 234–235.

Kapčiamiestis: Dievo Apvaizdos bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1998, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 3: Lazdijų dekanatas, p. 34–36.

Krikštonys: Kristaus Karaliaus bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1998, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 3: Lazdijų dekanatas, p. 44–48.

Kučiūnai: Šv. Kazimiero bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1998, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 3: Lazdijų dekanatas, p. 110–113.

Paveisininkai: Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1998, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 3: Lazdijų dekanatas, p. 322–323.

Šeštokai: Švč. Mergelės Marijos, nuolatinės gelbėtojos, bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1998, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 3: Lazdijų dekanatas, p. 394–396.

Šlavantai: Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1998, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 3: Lazdijų dekanatas, p. 410–412.

Šventežeris: Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Lietuvos sakralinės dailės katalogas. Vilnius: Gervelė, 1998, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 3: Lazdijų dekanatas, p. 424–427.

Antazavės bažnyčia, varpinė ir šventoriaus vartai (Antazavės k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 353.

Buivydžių bažnyčia ir Radziševskių mauzoliejinė koplyčia (Buivydžių k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 307.

Varpinė (Dusetų miestas, Būgos g.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 362.

Imbrado bažnyčia (Imbrado k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 364–365.

Latežeris (Latežerio k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 233–236.

Lentvario bažnyčia (Lentvario miestas, Bažnyčios g. 18). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 28–29.

Liškiavos pilies liekanos (Liškiavos k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 249–250.

Mečetė (Keturiasdešimt totorių k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 313–314.

Merkinės bažnyčia ir varpinė (Merkinės miestelis, Piliakalnio skg.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 258–259.

Merkinės rotušės liekanos (Merkinės miestelis). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 254.

Nemėžio mečetė (Nemėžio k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 322–323.

Oginskių rūmų ir pagalbinio pastato liekanos (Karaimų g., tarp 19 ir 21). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 77.

Rūsys (Vytauto g., tarp 1 ir 3). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 86.

Salako bažnyčia ir šventoriaus aptvara (Salako k., Būgos g.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 374.

Siesikų kapinių koplyčia (Siesikų miestelis). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 112.

Smalvų bažnyčia (Smalvų k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 378.

Stelmužės bažnyčia ir varpinė (Stelmužės k.). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 380.

Trakų bažnyčia (Birutės g. 5). Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 69.

Trakų pusiasalio pilis (Kęstučio g. 2) / A. Jankevičienė, E. Gudavičius. Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 82–84.

Trakų salos pilis / A. Jankevičienė, E. Gudavičius. Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 59–61.

Vyžuonų bažnyčia (Vyžuonų miestelis, Dariaus ir Girėno g.) / A. Jankevičienė, V. Urbanavičius. Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, t. 2, p. 203–204.

Dailės žodynas / Kultūros ir meno institutas; Vilniaus dailės akademija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999. – 496 p.: Iliustr. – (Švietimas Lietuvos ateičiai). – Bibliogr. 461–463 p. – Pavardžių r–klė p. 463–495. – [ Pratarmėje minima A. Jankevičienė, ji pateikė žodynui 124 terminų apibrėžimus].

Aleksotas: Šv. Kazimiero bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 24–27.

Braziūkai: Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 82–83.

Ežerėlis: Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 102–104.

Freda: bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 110–113.

Kačerginė: Šv. Onos koplyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 162–164.

Margininkai: Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 166–168.

Naujoji Ūta: Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 174–176.

Pažėrai: Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 210–214.

Prienai: Kristaus Apsireiškimo bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 232–238.

Šilavotas: Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 364–367.

Tabariškiai: Kristaus Karaliaus bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 402–404.

Zapyškis: Šv. Jono krikštytojo bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 428–436.

Zapyškio senosios kapinės: koplyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Gervelė, 2000, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, p. 476–477.

Bazilika (2 reikšmė). Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, t. 2, p. 739.

Gotika: Architektūra. Lietuvos dailės istorija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 62–63.

Gotika: Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai. Lietuvos dailės istorija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 70–73.

Medinės bažnyčios. Lietuvos dailės istorija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 138–139.

Gotika: Sakralinė architektūra. Lietuvos dailės istorija. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 68–69.

Alytus: Šv. Angelų Sargų bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Savastis, 2003, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 5: Alytaus dekanatas, p. 24–27.

Alytus: Šv. Kazimiero bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Savastis, 2003, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 5: Alytaus dekanatas, p. 72–75.

Balbieriškis: Rožinio švč. Mergelės Marijos bažnyčia / A. Jankevičienė, R. Stankevičienė, D. Vasiliūnienė. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Savastis, 2003, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 5: Alytaus dekanatas, p. 85–87.

Kriokialaukis: Kristaus Atsimainymo bažnyčia / A. Jankevičienė, R. Stankevičienė. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Savastis, 2003, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 5: Alytaus dekanatas, p. 186–189.

Santaika: Kristaus Karaliaus bažnyčia. Lietuvos sakralinė dailė. Vilnius: Savastis, 2003, t. 1: Vilkaviškio vyskupija, kn. 5: Alytaus dekanatas, p. 364–366.

Bifora, biforijus, dvilypė arka. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 3, p. 176.

Centriškieji pastatai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 3, p. 767.

Cerkvė / A. Jankevičienė, R. Januškevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 3, p. 773–774.

Choras (7–ta reikšmė) Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 90–91.

Čiukuras. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 363.

Danskeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 471.

Dantukai, dentikulai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 474.

Deambulatorijus, ambitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 548–549.

Didysis orderis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 685.

Dormitorijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 89. Echinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 303.

Eksedra. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 399.

Empora. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 498.

Entazė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 519.

Erkeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 559–560.

Šv. Gertrūdos bažnyčia. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 6, p. 611.

Griškabūdis. Kristaus Atsimainymo bažnyčios ansamblis / Algė Jankevičienė, Regimanta Stankevičienė. Lietuvos sakralinė dailė. T. 1, Vilkaviškio vyskupija. Kn. 6, Šakių dekanatas. D. 1, Barzdai-Lukšiai / sudarytojos Regimanta Stankevičienė, Gabija Surdokaitė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006, p. 127–133.

Publicistiniai straipsniai, recenzijos, vertimai
Giliai ir visapusiškai vertinti istorinius faktus / Grinevičiūtė A. Kauno Tiesa. – 1957, vas. 25, nr. 41(1636), p. 2–3; vas. 26, nr. 42(1637), p. 2.

Kai kurie lietuvių kultūros bruožai feodalizmo laikotarpyje. Kauno Tiesa. – 1957, liep. 17, nr. 141(1736), p. 2–3.

Iš Vilniaus bernardinų kronikų / [straipsnis pasirašytas A. Puškaitytės slapyvardžiu]. Mokslas ir gyvenimas. – 1959, nr. 5, p. 29–30.

Didžiausia medinė arka – Vilniuje?. Mokslas ir gyvenimas. – 1962, nr. 11, p. 42.

Architektūros paminklams – šiuolaikinę funkciją: [atsiliepimas į str. „Praeities paminklai šiandien“]. Literatūra ir menas. – 1964 gruod. 26, nr. 52, p. 6.

Seniausias Kauno interjeras. Tiesa. – 1966, gruod. 10, nr. 287(7254), p. 4.

Viduramžių Kaunas. Nemunas. – 1967, nr. 4, p. 54–55.

Gotikos ansamblis. Tiesa. – 1968, rugpj. 16, nr. 191(7766), p. 2.

Kauno senamiesčio papuošalas. Tiesa. – 1968, gruod. 4, nr. 282(7857), p. 2.

Vieniša gotika. Nemunas. – 1968, nr. 11, p. 52–53.

Apie kulto pastatų restauravimą ir jų naudojimą. Muziejai ir paminklai. – 1968, nr. 12 (gruodis), p. 118–120.

Pikeliai. Tiesa. – 1970, vas. 15, nr. 38(8219), p. 4.

Saviti bruožai Lietuvos gotikoje. Statyba ir architektūra. – 1976, nr. 2, p. 29–31.

Atbundančiame Kauno senamiestyje: [ A. Jankevičienė korespondentei pasakojo apie Kauno senamiesčio rekonstrukcijos projektą]. Literatūra ir menas. – 1977, bal. 2, nr. 14, p. 10.

Visuomeninės paskirties architektūros paminklų restauravimas ir pritaikymas. Kultūros paminklų tyrimo ir restauravimo problemos. – 1977, nr. 9.

Gotika. Mokslas ir gyvenimas. – 1978, nr. 2, p. 23–25.

Lietuvos gotika. Mokslas ir gyvenimas. – 1978, nr. 3, p. 7–10.

Du žingsniai į gotiką. Literatūra ir menas. – 1978, kovo 4, nr. 9(1631), p. 8–9.

Architektūros paminklai Tabariškėse. Lenino priesakai (Šalčininkų raj.). – 1980, saus., nr. 6.

Liaudies architektūros paminklai Inturkės apylinkėje. / A. Jankevičienė, M. Rupeikienė. Pirmyn (Molėtų raj.). – 1980, saus. 19, nr. 9(3695), p. 3,4.

Praeities paminklai Turgeliuose. Lenino priesakai (Šalčininkų raj.). – 1980, vas. 16.

Architektūros paminklas Didžiokuose. Pirmyn (Molėtų raj.). – 1980, vas. 28, nr. 26(3712), p. 4.

Zabytki architektury rejonu Moleckiego. Czerwony sztandar. – 1980, geg. 17.

Architektūros ansamblis Palūšėje. Nauja vaga (Ignalinos raj.). – 1980, birž. 24, nr. 74(3689), p. 3.

Vertingas liaudies kultūros paminklas. Žvaigždė (Švenčionių raj.). – 1981, vas. 7, nr. 15(3967), p. 3.

Žilos praeities liudininkai. Tarybinė žemė (Zarasų raj.). – 1981, vas. 10, nr. 18(5150), p. 4.

Pagal žilos senovės tradicijas. Žvaigždė (Švenčionių raj.). – 1981, vas. 14, nr. 19(3979), p. 3.

Sena ir įdomi. Lenino keliu (Utenos raj.). – 1981, birž. 9.

Architektūros palikimą tiriant. Statyba ir architektūra. – 1981, nr. 9, p.18–19.

Buivydžių architektūros kompleksas. Draugystė (Vilniaus raj.). – 1982, kovas.

Senieji Merkinės pastatai. Raudonoji vėliava ( Varėnos raj.). – 1982, geg. 13, nr. 56(4656), p. 3.

Jie nori gyventi: [pokalbis apie periferijos kultūros paminklus su E. Misiuliu, I. Barauskaite, K. Šešelgiu, A. Jankevičiene, V. Stanikūnu, E. Prascevičiumi]. / pokalbį parengė A. Žemaitytė. Literatūra ir menas. – 1983, birž.4, nr. 23(1905), p. 4–5.

Senamiestis eina per širdį : [ pokalbis apie senamiesčių regeneracijos padėtį su architektūros specialistais: J. Glemža, R. Jalovecku, V. Dvariškiu, A. Jankevičiene, A. Miškiniu, J. Leskevičiumi, I. Barauskaite, A. Dobkevičiumi, J. Stasiulaičiu, V. Kugevičiumi, V. Zubovu. / Parengė A. Žemaitytė. Literatūra ir menas. – 1983, vas. 19, nr.8(1890), p. 1, 8–9.

Laikas – ketvirtas miesto matas: [diskusija apie Vilniaus senamiestį su A. Pilypaičiu, L. Vaičiu, B. Genzeliu, A. Jankevičiene, A. Alekna]. – Portr. / pokalbį parengė A. Pilypaitis, D. Zovienė. Literatūra ir menas. – 1984, bal. 14, nr. 15(1950), p. 6–7.

Įamžinti liaudies Architektūros paminklai. Statyba ir architektūra. – 1985, nr. 3, p. 22–23. Po mažosios gildijos skliautais. Literatūra ir menas. – 1985, rupj. 10, nr. 32 (2019), p. 15.

Dar dėl šv. Gertrūdos bažnyčios likimo. Kauno Tiesa. – 1989, vas. 1, nr. 27(12811), p. 4, 5.

Vienpusis vaizdas: [recenzija] / A. Jankevičienė, A. Mačiulis, A. Miškinis. Rec. kn.: Архитектура советской Литвы / И. Минкявичюс. Москва, 1987. Literatūra ir menas. – 1988, liep. 2, nr. 27 (2172), p. 13.

Senas ir visad jaunas Kaunas. Knygnešys. – 1990, nr. 10, p. 8–9.

Dar apie šv. Mikalojaus bažnyčią. Kauno Tiesa. – 1990, bal. 20, nr. 88(13173), p. 5.

Kuo puošdavosi kaimo trobesiai: [recenzija]. Rec. kn.: Lietuvos kaimo trobesių puošmenys / J. Gimbutas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999. Liaudies kultūra. – 1999, nr. 5, p. 66–67.

Kušnerevič, Aleksandr. Baltarusių žemių XIII–XVI a. sakralinė architektūra. / Iš rusų k. vertė A. Jankevičienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 180–191. – (Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 26).

Jurčenka, Sergij. Rogatino Dievo Motinos gimimo cerkvė LDK architektūros kontekste. / Iš rusų k. vertė A. Jankevičienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 192–208. – (Acta academiae artium Vilnensis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 26).

Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Dieviško perlo šviesa: [fotoalbumas]. Vilnius: Medinių konstrukcijų techninis centras, 2006, p. 12–25.

Sudaryti ir redaguoti leidiniai
Lietuvos TSR architektūros klausimai / Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutas; red. komisija: A. Jankevičienė (ats. redaktorius) ir kt. Kaunas, 1960–1988.
T. 4. Vilnius: Mintis, 1974. – 554 p.: Iliustr. – Santr. rus., angl. – Bibliogr. išnašose.
T. 5, sąs. 3: architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1978. – 151 p. : Iliustr. – Santr. rus., angl. – Bibliogr. išnašose.
T. 6, sąs. 2: architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1980. – 163 p. : Iliustr. – Santr. rus., angl. – Bibliogr. išnašose.
T. 7, sąs. 2: architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1981. – 128 p. : Iliustr. – Santr. rus., angl. – Bibliogr. išnašose.
T. 8, sąs. 2: Lietuvos TSR architektūros raidos bruožai. Vilnius: Mokslas, 1986. – 127 p. : Iliustr. – Santr. rus., angl. – Bibliogr. išnašose.
T. 9, sąs. 1: architektūros istorija. Vilnius: Mokslas, 1988. – 123 p.: Iliustr. – Santr. rus. – Bibliogr. išnašose.

Vilniaus architektūra / red. kolegija: A. Jankevičienė ( vyr. redaktorius ir sudaryt.) ir kt.; nuotraukos M. Sakalausko. Vilnius: Mokslas, 1985. – 384 p.: Iliustr. – Santr. rus., vok., angl. – Bibliogr.: p. 367–373.

Kauno architektūra / Lietuvos statybos ir architektūros MTI; red. kolegija: A. Jankevičienė ( sudaryt. ir moksl. redaktorius) ir kt. . Vilnius: Mokslas, 1991. – 368 p.: Iliustr. – Santr. rus., vok., angl. – Bibliogr.: p. 352–360.

Lietuvos architektūros istorija / Architektūros ir statybos institutas. Vilnius, 1987 – 2000 / T. 2: nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio / red. Kolegija: A. Jankevičienė (pirm.) ir kt. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. – 509 p.: Iliustr. – Santr. Ir Iliustr. Angl., rus., lenk. – Bibliogr.: p. 468–506. – Vietovardžių r–klė: p. 556–561; Asmenvardžių r–klė: p. 562–569.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė / Architektūros ir statybos institutas, Vilniaus dailės akademija; sudaryt. ir moksl. redaktorius A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002. – 264 p., XXIV Iliustr. P.: Iliustr. – (Acta academiae artium ilninsis=Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė; Kn. 26). – Santr. Angl. – Bibliogr. Str. gale.

Iliustruotas architektūros istorijos žodynas: anglų-lietuvių kalbomis. / Harris Cyril Manton, Jankevičienė Algė Regina, sudaryt. Kaunas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 591 p.

Apie Algę Jankevičienę: recenzijos, pokalbiai
Garunkštis, P. Nauja apie architektūrą: [apie A.Jankevičienės apgintą disertaciją]. Kauno Tiesa. – 1963, kovo 31, nr. 77 (3443), p. 6.

Gimbutas, Jurgis. [Recenzija]. – Angl. – Rec. str.: Lietuvos TSR medinių varpinių architektūra. Lietuvos TSR architektūros klausimai, 1966, vol. 3. Acta Baltico–Slavica (Białystok). – 1969, vol. 6, p. 346–347.

Jankevičienė Algė (Grinevičiūtė). Mažoji Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mintis, 1966, t. 1, p. 669.

Jankevičienė–Grinevičiūtė Algė. Lietuvių enciklopedija. – JAV (Bostonas): Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1969, t. 37 (papildymai), p. 263.

Drėma, Vladas. Vilniaus senamiesčio ansamblis: [recenzija]. – Rec. kn.: Vilniaus senamiesčio ansamblis / A. Jankevičienė. Vilnius: Vaga, 1969. Kultūros barai. – 1970, nr. 11, p. 55–57.

Samalavičius, Stasys. Leidinys apie Vilniaus senamiesčio ansamblį: [recenzija]. – Rec. kn.: Vilniaus senamiesčio ansamblis / A. Jankevičienė. Vilnius: Vaga, 1969. Pergalė. – 1970, nr. 6, p. 164–167.

Vanagienė, Ema. Kur kaukų gyventa: [šių metų respublikinės premijos laureatai]. Kalba Vilnius. – 1970, nr. 39, p. 13.

Valaika, P. Brandus dvitomis: [LTSR Valstybinių premijų laureatai]. Kauno Tiesa. – 1970, vas. 18, nr. 38 (237).

Ramanauskienė, Aldona. Gotikos grožio paviliota: [apie A.Jankevičienės mokslinį darbą]. Tarybinė moteris. – 1978, nr. 9 (321), p. 3.

Jankevičienė Algė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mokslas, 1979, t. 5, p. 7.

Lietuvos TSR nusipelnę darbuotojai: [apie nusipelniusios architektės vardo suteikimą A.Jankevičienei]. Statyba ir architektūra. – 1980, nr.9, p. 31.

Rakauskas, Romualdas: [Algės Jankevičienės portretas]. Literatūra ir menas. – 1981. lapkr. 21, nr. 47 (1825), p.1.

Jankevičienė Algė. Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, t. 2, p. 99.

Jankevičienė–Grinevičiūtė Algė. Kas yra kas Lietuvoje 95/96=Who is Who in Lithuania. Kaunas: AB Neolitas, 1995, p. 206.

Gimbutas, Jurgis. Žemaičių medinės bažnyčios: [recenzija]. – Rec. kn.: Žemaičių medinių bažnyčių architektūra / A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996. Technikos žodis (Čikaga). – 1997, nr. 4, p. 12–13.

Matušakaitė, Marija. Nebūtinai į Maljorką: [recenzija]. – Rec. kn.: Žemaičių medinių bažnyčių architektūra / A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996. Kauno diena. – 1997, liep. 19, nr.167(15194), p. 20.

Purvinienė, Marija. Kauno žemaičiai šventė: [A. Jankevičienei suteiktas Kauno žemaičių bendrijos Garbės tarybos narės vardas]. Kauno diena.– 1997, spalio 13, nr. 240(15267), p. 21.

Blaževičius, Egidijus. Nauji mokslinių tyrimų duomenys: [recenzija]. – Rec. kn.: Žemaičių medinių bažnyčių architektūra / A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996; Lietuvos medinė sakralinė architektūra / A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. Mokslas ir technika. – 1998, nr. 11, p. 11.

Gimbutas, Jurgis. Pagrindinis veikalas apie bažnyčias: [recenzija]. – Rec. kn.: Lietuvos medinė sakralinė architektūra / A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. Draugas. Priedas: mokslas, menas, literatūra. (Chicago). – 1999, geg. 8, nr. 90(19), p. 4.

Jankevičienė–Grinevičiūtė Algė Regina. Kas yra kas Kauno apskrityje 1999. Kaunas: AB Neolitas, 1999, p. 181.

Lukšionytė–Tolvaišienė, Nijolė. [Recenzija]. – Rec. kn.: Žemaičių medinių bažnyčių architektūra / A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996. Menotyra. – 1999, nr. 1(14), p. 59–61.

Miškinis, Algimantas. Išsami studija apie Lietuvos medinę sakralinę architektūrą: [recenzija]. – Rec. kn.: Lietuvos medinė sakralinė architektūra / A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. Liaudies kultūra. – 1999, nr. 4, p. 67–68.

Garbaravičienė, Birutė. Sakralinio paveldo metraštininkė. [A. Jankevičienė tyrinėja medinę sakralinę architektūrą. Kauno diena.– 1999, rugp. 28, nr. 200(15837), p. 21.

Adomavičiūtė, Birutė. Mokslininkės jubiliejus: [architektūros mokslininkė, habil..dr. Algė Jankevičienė atšventė 70 m. jubiliejų]. Mokslo Lietuva. – 2000 liepos 6–19, nr. 13(215), p. 2.

Bertašiūtė, Rasa. Reikšmingi Kauno architektūrologų darbai: [apie A. Jankevičienės, V. Levandausko habilitacinius darbus, M. Rupeikienės daktaro disertaciją]. Statyba ir architektūra. – 2000, nr. 7–8, p. 38–39.

Jankevičienė–Grinevičiūtė Algė Regina. Kas yra kas Lietuvoje 2000. Kaunas: AB Neolitas, 2000, p. 257.

Milius, Vacys. Monografija apie Lietuvos medinę sakralinę architektūrą: [recenzija]. – Rec. kn.: Lietuvos medinė sakralinė architektūra / A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. Soter. – 2000, nr. 4, p. 145–146.

[Recenzija]. – Rec. kn.: Lietuvos medinė sakralinė architektūra / A. Jankevičienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. Kelionės ir pramogos. – 2000, nr. 1, p. 88.

Taluntytė, Nijolė. Derlinga menotyrininkų vasara: [apie Kauno menotyrininkų A. Jankevičienės ir V. Levandausko apgintus habilitacinius darbus ir kt.]. Kauno diena. – 2000, liepos 1. Habil. dr. Algė Regina Jankevičienė: [Mt enciklopedija]. Mokslas ir technika. – 2001, nr.1, p. 49.

Jankevičienė–Grinevičiūtė Algė Regina. Kas yra kas Lietuvoje 2002. Kaunas: AB Neolitas, 2002, p. 251.

Jankevičienė–Grinevičiūtė Algė Regina. Lietuvos architektai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002, p. 313.

Jankevičienė–Grinevičiūtė Algė Regina. Who is Who in Lithuania 2002. Kaunas: AB Neolitas, 2002, p. 177.

Architektai ir statybininkai žibės medaliais: [apdovanoti A.R. Jankevičienė ir V. Stauskas 85–ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių proga]. Statybų pilotas. – 2003, kovo 17, p. 2.

Jankevičienė–Grinevičiūtė Algė Regina. Kas yra kas. Kaunas: AB Neolitas, 2003, t. 1: Kaunas, Birštonas, Jonava, Kėdainiai, Kaišiadorys, Prienai, Raseiniai, p. 326. – (Lietuvos miestai).

Jankevičienė–Grinevičiūtė Algė Regina. Kas yra kas Lietuvoje: Lietuvos pasiekimai 2004. Kaunas: AB Neolitas, 2004, p. 607.

Jankevičienė–Grinevičiūtė Algė Regina. Who is Who in Lithuania: Lithuania’s achievements, 2004. Kaunas: AB Neolitas, 2004, p. 607.