Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Lietuvos mokslininkų humanitarų ir kultūros veikėjų
KREIPIMASIS
dėl Lietuvos literatūros ir meno archyvo
reorganizavimo
Pagal Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus Vido Grigoraičio 2007-10-18 pasirašytą įsakymo projektą nuo 2008-04-01 SKAIDYMO BŪDU reorganizuojamas Lietuvos literatūros ir meno archyvas. Vientisą rinkinį, kurį sudaro meno ir kultūros įstaigų bei asmenų (meno kūrėjų, kultūros veikėjų) fondai, numatyta padalinti trims institucijoms: Lietuvos centriniam valstybės, Lietuvos valstybės naujajam ir Vilniaus apskrities archyvui. Reorganizavimo tikslas – „optimizuoti valstybinės archyvų sistemos įstaigų skaičių ir organizacinę struktūrą, siekiant efektyviau vykdyti įstatymų nustatytas funkcijas ir panaudoti valstybės biudžeto asignavimus“.
Manome, kad minėtąjį tikslą būtina ir įmanoma suderinti taip pat su pagrindinių archyvo vartotojų – mokslininkų, menininkų, aukštųjų mokyklų studentų ir doktorantų – poreikiais. Siūlomas reorganizavimo būdas šių poreikių neatitinka. Tuo pačiu jis sukelia sunkumų plėtoti ir prioritetinę Lietuvos valstybės mokslo kryptį – lituanistinius tyrimus.
Lietuvos literatūros ir meno archyvo rinkinį sudaro specifinė dokumentų grupė, nuosekliai ir įvairiapusiškai atspindinti Lietuvos XX a. kultūros raidą. Rinkinys turi aiškią, nusistovėjusią struktūrą, jame sukaupta medžiaga funkcionuoja kaip visuma, nes atskiri dokumentai papildo vieni kitus. Esama rinkinio sandara patogi tyrinėtojams. Išardžius šią kolekciją, istorinių dokumentų paieška komplikuotųsi. Ypač keblus taptų individualių fondų tyrimas, nes meno kūrėjai būtų sulyginti su kitų profesijų atstovais. Be to, LLMA dokumentus įtraukus į kitų archyvinių institucijų aprašus, pasikeistų jų signatūrų sistema. Tai keltų daug painiavos ne tik ieškant šių dokumentų, bet ir naudojantis daugeliu 1970-2007 m. išleistų mokslo veikalų.
Manome, kad tinkamiausias sprendimas būtų išsaugoti Lietuvos literatūros ir meno archyvo rinkinį kaip nedalomą visumą ir toliau jame kaupti vertingą dokumentinį institucijų bei privačių asmenų paveldą. Rinkinys galėtų būti įjungtas į Lietuvos centrinio valstybės archyvo sudėtį kaip atskiras skyrius. Dėl ypatingos reikšmės šalies kultūrai rinkinį derėtų palikti jo dabartinėje vietoje miesto centre, sumoderninant saugyklas ir skaityklas, dokumentų apsaugos bei apskaitos sąlygas. Priešingu atveju būtų ne tik apsunkintas tyrėjų darbas, bet ir padaryta esminga žala vertingam kultūros paveldo objektui.
Vilnius, 2007 10 30
Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Širkaitė
Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėja dr. Giedrė Mickūnaitė
Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė dr. Dalia Vasiliūnienė
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto skyriaus vedėja Rūta Gaidamavičiūtė
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas
Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologijos sekcijos pirmininkė Rūta Goštautienė
Meno kultūros žurnalo „Krantai” vyriausiasis redaktorius dr. Helmutas Šabasevičius
Kultūros žurnalo „Naujasis židinys-Aidai” vyriausiasis redaktorius Saulius Drazdauskas
LDM Nacionalinės dailės galerijos vadovė dr. Lolita Jablonskienė
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys
Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos skyriaus prezidentė Ramutė Rachlevičiūtė
Vilniaus Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas
2007-11-15,
LR SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETUI
LDID narių
KREIPIMASIS
Lietuvos archyvo departamento prie LR Vyriausybės generalinis direktorius Vidas Grigoraitis susirinkime, vykusiame 2007-11-14 pateikė informaciją, kad, atsižvelgus į Lietuvos mokslininkų humanitarų ir kultūros veikėjų kreipimąsi (2007 10 30), Lietuvos literatūros ir meno archyvas nebebus reorganizuojamas skaidymo būdu, tačiau planuojama, prijungus jį prie Lietuvos centrinio valstybės archyvo, iškelti į naujas patalpas O. Milašiaus gatvėje. Deja, susirinkime nebuvo tiksliai apibrėžtas būsimas Literatūros ir meno archyvo statusas, tolesnis tvarkymas ir funkcionavimas.
Mokslo ir kultūros veikėjams kelia susirūpinimą nemotyvuotas archyvo iškeldinimas ir jokių garantijų nebuvimas, kad nepasikartos Paminklų restauravimo-projektavimo instituto archyvo istorija, kai prijungus jį prie Vilniaus apskrities archyvo, dalis jau suformuotų bylų buvo išardytos, jose buvusi fotodokumentacija perduota į Lietuvos centriniam archyvui priklausantį Vaizdo ir Garso archyvą.
Literatūros ir meno archyvas yra geriausiai tvarkomas archyvas Lietuvoje. Nepaisant generalinio direktoriaus išvardintų, remontu lengvai pašalinamų trūkumų, tyrėjams sudarytos labai palankios sąlygos: puikiai sutvarkyti fondai ir informacinė sistema (apyrašai, kartotekos, detalios fondų rodyklės), greitas ir patogus aptarnavimas. Mokslo ir kultūros visuomenė aukštai vertina šio archyvo veiklą, todėl ne vienas žymus asmuo savo rankraščių, fotodokumentų, netgi dailės kūrinių saugojimą patikėjo būtent šiai institucijai.
Laikomės nuomonės, kad netgi prijungus Literatūros ir meno archyvą prie Centrinio valstybės archyvo, dėl ypatingos reikšmės šalies kultūrai rinkinį derėtų palikti dabartinėje vietoje miesto centre, pastatą renovuoti, sumoderninti saugyklas ir skaityklas, pagerinti darbuotojų darbo, dokumentų apsaugos ir apskaitos sąlygas.
Manome, kad į būsimas naujas patalpas O. Milašiaus gatvėje būtų racionaliau iškelti tose pat patalpose Mindaugo g. 8 prisiglaudusį,1990 m. įsteigtą Lietuvos valstybės Naująjį archyvą, kadangi, kaip galima numanyti, jo fondai artimiausioje ateityje plėsis itin sparčiai.