Kreipimaisi dėl bernardinų vienuolynų rekonstrukcijų

LIETUVOS DAILĖS ISTORIKŲ DRAUGIJA

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Valstybinei kultūros paveldo komisijai

Vilnius, 2007 10 12 / Nr. 06

DĖL VILNIAUS BERNARDINŲ IR KAUNO ŠV. JURGIO VIENUOLYNŲ ANSAMBLIŲ
REKONSTRUKCIJOS IR PRITAIKYMO TURIZMO REIKMĖMS

Lietuvos dailės istorikų draugijai kelia nerimą dienraštyje „Bernardinai“ (2007 09 14 ir 2007 10 09) pateikta informacija apie numatomus renovacijos darbus Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Bernardino bei Kauno Šv. Jurgio Kankinio konventuose. Publikacijose skelbiama, kad iš ES struktūrinių fondų ir abiejų miestų savivaldybių gavus paramą (Vilniaus vienuolynui skirta beveik 9 milijonai litų, Kauno vienuolynui tik rengiamasi prašyti lėšų) minėtuose objektuose ruošiamasi stambioms rekonstrukcijoms, siekiant įgyvendinti abiejų ansamblių „pritaikymo turizmo reikmėms projektą“.
Mūsų žiniomis Vilniaus Bernardinų bažnyčios (XV-XVI a.) bokštelyje norima įrengti apžvalgos aikštelę ir modernų keltuvą turistams, palėpėje – sakralinės dailės ekspoziciją, bažnyčios stoge įstatyti stoglangius, kiemelį uždengti stikliniu stogu ir kt. Kaune taip pat numatyta įgyvendinti stambų projektą, vienuolyno (XV a. pab. – XVI a.) „patalpas, palėpes, rūsius ir kiemelius atveriant viešajam interesui, turistų lankymui“. Čia taip pat būtų apžvalgos aikštelė bažnyčios pastogėje.
Susirūpinimą kelia tai, kad šiuose istoriniu ir meniniu požiūriu visai Lietuvai itin reikšminguose architektūriniuose kompleksuose rengiamasi atlikti darbus, kurie, mūsų nuomone, itin drastiškai pažeistų trapią autentišką šių ansamblių struktūrą, pakenktų ten esančiam dailės ir architektūros paveldui.
Norėtume žinoti, ar Kultūros paveldo departamentas bei Valstybinė kultūros paveldo komisija yra informuoti apie numatytus rekonstrukcijos darbus, jei taip – kokią poziciją šiuo klausimu jie užima? Kieno kompetencija yra numatyta priimant galutinį sprendimą? Dailės istorikų draugijai taip pat rūpi, kaip toli pasistūmėta įgyvendinant projektą, ir kur galima būtų su juo susipažinti.
Tuo pačiu norėtume pareikšti, kad abu bernardinų vienuolynų ansambliai yra ne tik religinės kultūros židiniai, bet ir didelės istorinės ir meninės vertės objektai, tad jų renovacijos projektų rengime turėjo dalyvauti kompetentingi meno ir architektūros istorijos specialistai.

LDID pirmininkė dr. Dalia Vasiliūnienė

Vilnius, 2007 11 15

Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero viceprovincijos provincijolui
Vilniaus Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčios klebonui

Lietuvos dailės istorikų draugijos
Lietuvos mokslo ir kultūros veikėjų

KREIPIMASIS

Lietuvos kultūrinei visuomenei kelia nerimą dienraštyje „Bernardinai“ (2007 09 14) pateikta informacija apie numatomus renovacijos darbus Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Bernardino konvente. Publikacijoje skelbiama, kad iš ES struktūrinių fondų ir Vilniaus miesto savivaldybės gavus paramą Jūsų vienuolyne ruošiamasi stambioms rekonstrukcijoms, siekiant įgyvendinti ansamblio „pritaikymo turizmo reikmėms projektą“.
Vilniaus Bernardinų bažnyčia yra unikalus architektūros paminklas, įtrauktas į valstybės saugomų kultūros paminklų registrą. Pastatyta XV-XVI a. sandūroje ant ankstesnės bažnyčios pamatų, tik nedaug pakeista ji išsaugojo gotikinę erdvę, struktūrą, daugelį išorės ir vidaus dekoro elementų. Gotikinė šios bažnyčios varpinė jau nuo seno yra tapusi ne tik šio ansamblio, bet netgi viso Vilniaus senamiesčio simboliu. Bažnyčios vidaus įrangos ansamblis, kuriame išliko unikali XVI a. freska, ypač vertingų XVII a. antkapių ir XVIII a. altorių, yra taip pat ne mažiau saugotinas ir brangintinas.
Susirūpinimą kelia tai, kad šiame istoriniu ir meniniu požiūriu visai Lietuvai itin reikšmingame architektūriniame komplekse rengiamasi atlikti darbus, kurie, mūsų nuomone, itin drastiškai pažeistų trapią autentišką šio ansamblio struktūrą, pakenktų ten esančiam dailės ir architektūros paveldui. Manome, kad itin neapdairus ir neapgalvotas yra projekte numatytas lifto įrengimas gotikiniame varpinės bokšte. Toks sprendimas ne tik nederėtų su pagarba pastato sakralumui, bet ir keltų rimtą pavojų jo konstrukcijoms (iš šio bokšto varpai buvo iškelti dar pačių bernardinų rūpesčiu, bijant jų siūbavimo sukeltos statinio griūties, o lifto įrengimo darbai ir jo eksploatacijos metu keliama vibracija gali padaryti nepataisomos žalos) ir neleistinai pažeistų architektūros paminklo autentiškumą, kurį lemia ne tik statinio išorės, bet ir vidaus išsaugojimas. Interjerui (ypač freskoms) labai pakenktų eventualus kondensato kaupimasis izoliavus palėpę ir įrengus joje stoglangius. Ne mažiau keblus atrodo siūlymas stikliniu gaubtu uždengti vidinį konvento kiemelį, taip pažeidžiant vienintelio Lietuvoje išlikusio autentiško gotikinio vienuolyno kiemo erdvės struktūrą.
Norėtume pastebėti, kad bernardinų vienuolyno ansamblis yra ne tik svarbus religinės kultūros židinys, bet ir neprilygstamas istorinės ir meninės vertės objektas. Manome, kad jame įsikūrusi, sielovados darbe sėkmingai besidarbuojanti brolija turėtų taip pat deramai įvertinti ir globoti jiems teisėtai perduotą, per šimtmečius bernardinų ordino aplinkoje sukurtą neįkainojamą kultūrinį paveldą.
Primename, kad lemiamos reikšmės turistinio objekto vertei turi ne autentiką darkanti moderni infrastruktūra, o sugebėjimas išlaikyti ir deramai pateikti per ilgus amžius susiklosčiusią unikalią ansamblio struktūrą su visais jos komponentais. Manome, kad skirtosios lėšos visų pirma turėtų būti panaudotos išlikusių, Jūsų globoje esančių objektų restauracijai, tyrimui ir populiarinimui. Esame tikri, kad, kol ne vėlu, bendrose Jūsų brolijos ir kultūros tyrinėtojų, paveldo specialistų diskusijose galėtume rasti geriausią, visiems priimtiną sprendimą.

spausdinti

ldid.lt