Lietuvos dailės istorikų draugija (LDID) vienija įvairiose institucijose dirbančius dailėtyrininkus. Tai Kultūros, filosofijos ir meno instituto, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinio ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų bei kitų muziejinių bei paveldosaugos įstaigų darbuotojai, aukštųjų mokyklų dailės istorijos dėstytojai. Organizacijai priklauso įvairių kartų dailėtyrininkai. Narystė LDID padeda dailėtyrininkams gerinti tarpinstitucinius ryšius, plėtoti profesinę veiklą, nesusijusią su tiesioginėmis pareigomis.

Istorija

Lietuvos dailės istorikų draugija buvo įkurta tuometinio Kultūros ir meno instituto Dailėtyros skyriaus darbuotojų iniciatyva 1995 m. pavasarį, siekiant suvienyti įvairiose šalies mokslo ir kultūros institucijose dirbančius specialistus. Apie draugijos įkūrimą rašoma Lietuvos ryto priede „Mūzų malūnas“ 1995 m. gegužės 19 d. 44 p.

Norą būti draugijos nariu pareiškė penkiasdešimt dailėtyrininkų. Per dešimtmetį kai kurie iš jų išstojo arba buvo pašalinti iš organizacijos. 1996 m. iš gyvųjų tarpo, visų mūsų liūdesiui, pasitraukė architektūros tyrinėtojas Stasys Abramauskas. Kita vertus, kasmet į draugijos gretas įsiliedavo naujos pajėgos, ir šiandieną organizacijai priklauso šešiasdešimt dailės bei architektūros tyrinėtojų.

Dauguma jų gyvena ir dirba Vilniuje, dvylika Kaune, vienas (Vytenis Rimkus) Šiauliuose, vienas (Margarita Janušonienė) Alytuje ir vienas (Kristina Jokubavičienė) Klaipėdoje. LDID pirmąja pirmininke vienbalsiai buvo išrinkta Ingrida Korsakaitė. 1998 m. jos įpėdine tapo Aleksandra Aleksandravičiūtė, 2001 m. šį postą užėmė Algirdas Mačiulis. 2004 m. pirmininkės pareigos patikėtos Daliai Klajumienei, 2007 m. – Daliai Vasiliūnienei. 2011-2012 metais draugijai vadovavo Giedrė Mickūnaitė, 2012–2016 m. Gabija Surdokaitė-Vitienė. Nuo 2017 m. šias pareigas eina Algė Andriulytė.