LDID narių L. Petrauskaitės ir A. Bimbirytės-Mackevičienės disertacijoms – aukštas įvertinimas

Šiandien, lapkričio 26 d. įvyko geriausios 2019 m. disertacijos konkurso apdovanojimai. Iš viso vertinimui buvo pateikta 60 mokslinių darbų. Humanitarinių ir socialinių mokslų srities laureatais tapo 6 disertacijos, iš kurių net dvi atstovauja menotyrą. Tai LDID narės dr. Lauros Petrauskaitės darbas „Matas Menčinskas ir jo amžininkai: menininkų migracijos reikšmė 20 a. pirmos pusės Lietuvos dailės modernizacijai“ (LKTI, vadovė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė) ir dr. Aistės Bimbirytės-Mackevičienės darbas „Vakarų Europos dailė Lietuvos kolekcijose XIX amžiuje ir grafas Vladislovas Tiškevičius“ (LKTI, vadovė dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė).

Dr. Lauros Petrauskaitės disertacija buvo išrinkta geriausia humanitarinių ir socialinių mokslų srityje.

Sveikiname nugalėtoją!

Konkursą organizuoja Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga. Renginį globoja LR prezidentas Gitanas Nausėda.

Laureatų sąrašas: https://www.ljms.lt/post/geriausios-disertacijos-2019-m-laureatai

Skaityti daugiau


In memoriam prof. Vyteniui Rimkui (1930–2020)

Lakpričio 12-ąją netekome puikaus žmogaus, mūsų draugijos garbės nario. Visada nuoširdaus, atidaus, geranoriško, pajuokaujančio. Su savitu požiūriu į gyvenimą, kultūros reiškinius ir procesus visuomenės gyvenime. Žmogaus, pergyvenusio tremtį ir net stalininio režimo paskelbtą mirties nuosprendį. Ši patirtis lydėjo lyg tamsus šleifas, ypač kai 1958 m. grįžęs iš Sibiro norėjo siekti aukštojo mokslo Lietuvoje. Bet atkaklumas užmezgė ir sunokino išskirtinius vaisius: dirbdamas Šiaulių autobusų parke šaltkalviu-dažytoju neakivaizdžiai studijavo Leningrado I. Repino dailės institute. 1966 m. jį baigė su pagyrimu, vėliau tame pačiame institute studijavo aspirantūroje, apgynė dailėtyros daktaro laipsnį (1974). Nuo 1966 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, vėliau – Šiaulių universitete, nuo 1988 m. – šio universiteto profesorius. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje trūko

Skaityti daugiau


Muziejus buvo visas jo gyvenimas

In memoriam Osvaldui Daugeliui

 

2020 m. liepos 19 d. Kaune mirė dailės istorikas, muziejininkas, ilgametis Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. 

 

Osvaldas Daugelis gimė 1955 m. spalio 6 d. Naujamiestyje, mokėsi M.K. Čiurlionio ir J. Naujalio vidurinėse meno mokyklose, 1979 m. baigė dailės istoriją ir teoriją tuomečiame LSSR valstybiniame dailės institute ir pradėjo dirbti M.K. Čiurlionio dailės muziejuje. Buvo šio muziejaus muziejininkas, Tapybos skyriaus vedėjas (1988), direktoriaus pavaduotojas (1988–1992), direktorius (1992–2019), Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos (nuo 1995), Tarptautinio olandų ir flamandų meno kuratorių tinklo (CODART) narys (nuo 2002). Paskelbė straipsnių apie M.K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos dvarų dailės rinkinius, sudarė

Skaityti daugiau


MIRTIS JAM NETINKA

In memoriam Osvaldui Daugeliui (1955 10 06 – 2020 07 19)

 

Jis sugebėdavo akimirksniu įžvelgti dailės kūrinio vertę. Mokėjo grožėtis estetiškais daiktais. Buvo pametęs galvą dėl knygų. Garsėjo kaip prisiekęs melomanas. Jį nuolat supo kūrybingos asmenybės. Jo profesinėje kasdienybėje nestigo šventinių renginių, valstybinių apdovanojimų, nuostabių pažinčių, prasmingų kelionių. Nors vis atsidurdavo įvairiausių, kartais sudėtingų, įvykių epicentre, atrodė, tarytum niekuomet nesutrinka ir nesiblaško, o jo išraiška dažniausiai būdavo tokia, tarsi po akimirkos ims ir veidą nušvies plati šypsena. Regis, nerasi žmogaus, kuris būtų labiau mėgavęsis gyvenimu. 

Osvaldas Daugelis aplink save skleidė nenusakomą ramų džiugesį, todėl dažnas jo draugijoje pasijusdavo saugus ir laisvas. Taip ir matau jį it tikrą prieškario

Skaityti daugiau


Kviečiame dalyvauti konferencijoje!

Lietuvos dailės istorikų draugija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas 2020 m. gruodžio 10 d. Vilniuje rengia mokslinę konferenciją „OBJEKTAS IR DEKORAS: paveldas, procesai, kontekstai“, skirtą Vlado Drėmos 110-osioms gimimo metinėms paminėti. 

Prigimtinės plastinių menų ypatybės – forma, dekoras, medžiagiškumas – Lietuvos dailėtyroje pastaruoju metu retai pasirenkamos pagrindiniu tyrimo taikiniu. Viliamės, kad konferencija atgaivins šiuos aspektus. Pasirinkta tema pratęsia LKTI vykusios konferencijos, skirtos ornamentui, problematiką. Vis tik ornamentas – ne vienintelis objekto dekoro elementas. Ornamentą galima tyrinėti kaip fenomeną, o dekorą neišvengiamai tenka sieti su objektu (pastatu, kūriniu, daiktu). Dekoras objektą ne tik pagražina, bet ir suteikia tam tikrų reikšmių ir galių, išryškina sąsajas su istoriniais, socialiniais kontekstais, tradicijomis ir inovacijomis.

Skaityti daugiau


ldid.lt